„Vyriausybė savo programoje buvo numačiusi, kad tokia studija turi būti. Seimas su ja jau susipažinęs, bus galima diskutuoti, kelti klausimus. <...> Mes judame prie visuotinės karo prievolės, kai vyrai ir jaunuoliai kviečiami beveik visi atlikti karinę tarnybą“, – spaudos konferencijoje aiškino ministras.
Anot, jo po kelerių metų beveik visi jaunuoliai bus šaukiamai atlikti privalomąją karinę tarnybą net ir tuo atveju, jei nebus įteisintas visuotinis šaukimas. Taip nutiks dėl vieno paprasto dalyko – demografijos, mažėjančio gyventojų skaičiaus. Ministras pritarė, kad visuotinis šaukimas atlikti karo prievolę nėra paprastas ir greitas sprendimas vien jau todėl, kad tai – kainuoja.
„Šauktiniams reikia sąlygų, aprangos, technikos, o viskas kainuoja, studija leidžia atsakyti į dažniausiai užduodamus klausimus, parodo kokie kaštai, aplinkybės, ką galima pašaukti, kiek tai kainuotų“, – sakė ministras, pabrėžęs, kad kitąmet ir taip bus kviečiama daugiau jaunuolių nei šiemet.
Daugėjant šauktinių, turėtų daugėti ir juos mokyti galinčių profesionalų. Visą laiką tuo užsiimti kariuomenė negali, nes ji turi ir kitų įsipareigojimų. Taigi, turėtų daugėti ir kariuomenės personalo, tai, pasak ministro, irgi reikia apsvarstyti.
„Padidėjimas nuo dabartinio skaičiaus būtų apie 15 proc. Sąnaudos didelės, o padidėjimas nėra didelis, galima pasakyti. Bet aktyvusis rezervas didėja, tikslas turėti parengtą rezervą ir nuolat jį mokyti yra siekiamybė. Pabrėžiu, jei kalbame apie šalies gynybą, tai, žinoma, ir dabartinis modelis su šauktiniais yra veikiantis, leidžia paruošti rezervą, kad ir mažesnį“, – kalbėjo ministras A. Anušauskas.
Jis taip pat pridūrė, kad kariuomenę, žinoma, stiprina ne tik šauktiniai, bet ir karinė technika, įsigijimai, strateginės atsargos.
„Po dviejų – trijų metų bus trys kariniai miesteliai, kurių statyba prasidės po kelių mėnesių. Galimybės kinta, jos atsiras ir galėsime priimti dar porą tūkstančių jaunuolių. Bet priimant tokį sprendimą turime paskaičiuoti kastus, pasakyti, kiek tai kainuos, kaip atsilieps kariuomenės pajėgumams. <..> Studijoje yra analizuojama alternatyva, bet visuomenėje palaikymo nėra dėl moterų šaukimo. Apklausa rodo, kad tik 14 proc. žmonių palaikytų idėją šaukti į kariuomenę ir merginas. Nors patį šaukimą palaiko apie 50 proc., bet dėl merginų tarnybos sutarimo visuomenėje nėra“, – kalbėjo ministras.
Jis pridūrė, kad visuotinis šaukimas atlikti karinę tarnybą nereiškia, kad visi jaunuoliai yra šaukiami. Įstatymas numato išlygas studijuojantiems jaunuoliams. Ministras taip pat pabrėžė, kad įstatymai po šios studijos nesikeičia.
Numatomi du šaukimo modeliai
Studijoje numatomi du galimi visuotinio šaukimo modeliai: kasmet būtų šaukiama apie 6100 18–19 metų vaikinų arba kasmet šaukiama apie 11900 18–19 metų vaikinų ir merginų. Jei būtų nuspręsta įvesti visuotinį šaukimą, būtų šaukiami jaunuoliai, baigę pagrindinio bei vidurinio ugdymo mokyklą ir sulaukę 18–19 metų amžiaus.
Svarbu paminėti, kad karo prievolės atlikimo atidėjimo dėl studijų aukštojoje mokykloje pagrindas būtų panaikintas. Taip pat numatyta, kad reikalingos pradinės papildomos visuotinio šaukimo įgyvendinimui išlaidos siektų ne mažiau kaip 415 mln. eurų, o pasirengimui bei infrastruktūros sukūrimui reikėtų ne mažiau kaip 6–8 metų.
Dokumente pabrėžiama, kad studija nėra siūlymas įvesti visuotinę karo prievolę, o pateiktas vertinimas dėl galimo pašaukimo asmenų skaičiaus, šaukimui reikalingų resursų, nauda ir galimos implikacijos, jei toks sprendimas būtų priimtas.
Už tarnybos vengimą numatoma ir baudžiamoji atsakomybė Taip pat nurodoma, kad už karo prievolininko pareigų nevykdymą gali būti paskirta administracinė bauda nuo 30 iki 300 eurų, o už vengimą taikoma baudžiamoji atsakomybė.
