Konferencijos metu A. Bilotaitė pabrėžė, kad narkotikų paplitimas tarp nepilnamečių yra labai skaudi ir vis aktualesnė problema. Anot ministrės, labiausiai neramina narkotikų platinimas internetu, nes platintojai kuria vis išrandingesnes schemas, į kurias yra įtraukiami ir vaikai.
Policijos duomenimis, 2022 m. registruota 150 nepilnamečių, įtariamų padarius nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis ir jų kontrabanda, per 8 šių metų mėnesius registruoti 75 tokie atvejai.
Kaip sakė Bilotaitė, šios problemos užkardymas turėtų būti visų institucijų prioritetas, kad vaikai nenukentėtų. Anot ministrės, tik visuomenei sutelkus jėgas prevencija gali būti sėkminga.
„Visos institucijos – ar tai būtų teisėsaugos, ar kitos institucijos, privalo padaryti viską, kad ši problema būtų suvaldyta“, – sakė ji.
A. Bilotaitė pasidalijo, kokių veiksmų imasi VRM, siekdama pažaboti narkotikų plitimą. Kaip pasakojo ministrė, ministerijoje buvo inicijuotos diskusijos dėl bendrų koordinuotų veismų. Taip pat, anot ministrės, VRM inicijavo saugumo rekomendacijų parengimą Lietuvos mokykloms, kurios yra išplatintos visoms šalies savivaldybėms ir mokyloms.
Kaip dalijosi A. Bilotaitė, VRM rengia ir spalio mėnesį prasidėsiantį bandomojo modelio projektą, kurio tikslas yra sukurti bei patikrinti narkotikų vartojimo ir platinimo mokyklose mechanizmą. Tai padėtų didinti ir mokinių saugumą ugdymo įstaigose ir jų prieigose. Šį projektą planuojama įgyvendinti pasirinktose Vilniaus miesto, Alytaus miesto ir Klaipėdos rajono mokyklose.
Jungiasi garsūs žmonės
R. Požėla teigė, kad labiausiai narkotinės medžiagos yra paplitusios didžiuosiuose Lietuvos miestuose, nors atvejai fiksuojami visoje šalyje.
„Matėme įvairias schemas, kaip nepilnamečiai yra verbuojami Telegram kanaluose į uždaras grupes, gauna tam tikrus vaidmenis, aktyviai įsitraukia į šią veiklą“, – sakė jis.
Policijos generalinis komisaras dalijosi, kad yra šiandien startuoja socialinė kampanija, į kurią įtraukti žinomi Lietuvos žmonės.
„Šiandien pasirodys vaizdo įrašas, kuriame Gabrielius Liaudanskas-Svaras kreipsis į jaunimą ragindamas nevartoti. Lygiai taip pat po nevartoti ragins ir Linas Kleiza, Ugnė Siparė“, – sakė jis, ragindamas visus žinomus žmones prisidėti prie šio projekto.
R. Požėla pabrėžė ir sveikatos specialistų įsitraukimo svarbą kovojant su šia problema. Anot jo, padėti turėtų įtaigus paaiškinimas, kas nutinka su narkotikus vartojančiais vaikais. Anot jo, tiek teisėsauginio, tiek prevencinio ir įtikinamo pobūdžio priemonės yra naudingos.
Generalinis komisaras aptarė ir A. Bilotaitės minėtas rekomendacijas mokykloms. Anot jo, į šį rinkinį yra sudėti ne tik Lietuvos institucijų pasiūlymai, bet ir efektyviausios užsienio šalių taikomos priemonės kovoje su psichotropinių medžiagų plitimu mokyklose.
„Mokyklų fizinė sauga – tvoros, kameros ir šalia to konkretus siūlymas mokyklų administracijoms bendrauti su Lietuvos teisėsauga“, – keletą siūlymų įvardijo R. Požėla ir teigė, kad efektyviau problema yra sprendžiama ten, kur yra glaudus bendradarbiavimas ir mokyklos nebijo pripažinti, kad jose ši problema egzistuoja.
Tenka imtis griežtų priemonių
Naujienų portalas tv3.lt anksčiau kalbino Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentą dr. Dainių Žvirdauską, kuris dalijosi, kaip mokyklos ruošiasi pažaboti šį siaubo ratą. Pašnekovo teigimu, pažeidžiamiausi yra su sunkumais šeimoje susiduriantys mokiniai, o į psichotropinių medžiagų spąstus jie gali būti viliojami jau nuo 5 klasės. LMVA prezidentas neslėpė, kad šią problemą spręsti kartais atsisako net patys tėvai, o ją sustabdyti gali tik pilietiška bendruomenė.
Kalbant apie narkotikų vartojimo ir platinimo prevenciją mokyklose, pašnekovas išskyrė dvi galimų taikyti priemonių grupes – kietąsias ir minkštąsias – bei pabrėžė, kad su mokiniais, kuriems nėra 18 metų, be teisėto globėjų sutikimo mokyklos nieko negali daryti.
„Mokyklos galimybės tikrai nėra tokios, kokias turi policija – jie į mokyklą gali atsivesti kinologus, patikrinti paviršius ir kitokius metodus taikyti. Tokios priemonės yra kietosios: pareigūnai, kuprinių kraustymai, paviršių tikrinimas, o minkštosios priemonės yra būtent prevencija, pokalbiai“, – sakė jis.
Anot D. Žvirdausko, kai kuriais atvejais kietąsias priemones taikyti yra būtina: „Mano manymu, pačios efektyviausios priemonės yra minkštosios, kurios neduoda iškart greito efekto, bet mokiniai nėra gasdinami, puolami ar kitaip žlugdomi, o leidžiama jiems patiems suvokti pavojus, skiriant tam laiko ir šeimoje, ir mokykloje. Tačiau tikrai yra atvejų, kai be kietųjų priemonių neapsieinama.“
D. Žvirdauskas teigė, kad kiekvienam vaikui taikomos priemonės gali būti individualios: „Jeigu yra glaudus bendradarbiavimas su tėvais, gali pakakti vienų priemonių, o kai kuriais atvejais gali būti reikalinga kažkokia išorės, vaiko teisių, miesto PPT (PPT – pedagoginė psichologinė tarnyba – aut. past.) pagalba ir panašiai.“
Pašnekovas sureagavo ir į Laisvės frakcijos narės Morganos Danielės mintį, kad kietųjų prevencijos priemonių reikėtų atsisakyti: „Aš tam nepritarčiau. Manau, kad jų taikymas turi būti pamatuotas, bet jų atsisakyti negalima. Reikėtų tartis, galvoti ir pirmiausia nusistyti realų problemos mastą. Man atrodo, siemkiamybė turėtų būti pilietiška bendruomenė, į kurią tokie dalykai nepatektų”, – sakė D. Žvirdauskas.
LMVA prezidentas teigė manantis, kad teigiamą efektą duos ir nuo rugsėjo mokinių tvarkaraščiuose išdygusi gyvenimo įgūdžių programa, tačiau sakė, kad tvirčiausias pagrindas, galintis sustabdyti problemą yra pilietiška bendruomenė: „Jokios psichotropinės medžiagos arba žalingi veiksniai neateis į klasę, kur yra pilietiškas požiūris. Ten, kur yra efektyvi komunikacija, pasitikėjimu grįsti santykiai tiek šeimoje, tiek klasėje. Tokioje klasėje atsiradus problemai, informacija ateina labai greitai, tuomet tėvai, mokykla imasi priemonių ir stabdo tolesnę eigą.“
Demokratineje salyje prekyba narkotikais mokykloje ir nescios mokines - normalu.