Informacinis srautas pandeminės krizės akivaizdoje tapo kaip niekad intensyvus. Visgi, neretai oficialių įstaigų, patikimų žiniasklaidos priemonių skleidžiama informacija tampa sąmokslo teorijų kūrėjų taikiniu.
Lietuvos medikų sąjūdžio pirmininkė Auristida Gerliakienė pasakoja, kad dėl kuriamų netikrų istorijų nukenčia patys žmonės, kurie negeba kritiškai įvertinti siūlomo turinio, neieško papildomos, mokslu pagrįstos informacijos.
„Dezinformacija taiko į žmogaus supratimo ir išsilavinimo spragas bei siekia iššaukti stiprias neigiamas emocijas, sukrėsti, supykdyti ar sukelti pasišlykštėjimą. Tokiu atveju žmonės dažnai nesigilina į faktus, o tiesia galva neria į masinę psichozę ir skubotą, aklą išvadų darymą bei teisimą.
Skleidžiant dezinformaciją ir konspiracines teorijas, yra lengva apkvailinti mases, apsunkinti valstybinių institucijų darbą, diskredituoti žmones ir neigti mokslu pagrįstus teiginius“, – aiškino pašnekovė.
„Antivakserių“ judėjimas kelia susirūpinimą
Tiesa, A. Gerliakienė pastebi, kad žmonių, abejojančių oficialios informacijos patikimumu, kurią dažniausiai pateikia žiniasklaidos priemonės arba valstybės institucijos, jų vadovai, buvo ir anksčiau, ypač daug klausimų sukeldavo skiepų naudojimas.
„Informacijos neigėjų buvo visais laikais. Vakcinos ir naujų virusų atsiradimas yra viena „mėgstamiausių“ dezinformacijos ir konspiracinių teorijų kūrėjų tema. Prisiminkime AIDS, EBOLA, tymus. Vakcinos yra sudėtingas mokslinis šedevras, žmonėms sunku suvokti, kaip jos veikia, kokiu būdu jas sukuria, dėl to gimsta „lengvi“ paaiškinimai, o tai liūdina, kadangi jie neturi nieko bendro su realybe.
Apmaudu, kad kol viso pasaulio mokslininkai bando rasti tą tikrąjį atsakymą ir gauti kuo daugiau tikslios informacijos, pavyzdžiui, apie naują virusą, vakciną ar kitą reiškinį, dezinformacijos kūrėjai susidariusį informacijos vakuumą labai greitai užpildo klaidinančiomis naujienomis, sėja baimę, skaldo visuomenę. Kai mokslu pagrįsta informacija pasidaro pasiekiama, ją jau sunku transliuoti, nes žmonių galvos ir informacinė erdvė būna užkišta „klaidinančiu informaciniu triukšmu“ – būna paveikti jų protai ir širdys.
Asmenų, abejojančių skiepais ir atsisakančių skiepytis, ypač vakcinuoti vaikus, Lietuvoje skaičius palengva auga jau dvidešimt metų. „Antivakserių“ judėjimą paskatino lengvai pasiekiami ir įtaigiai, pasitelkiant „istorijas iš realaus gyvenimo“, pateikti netikros informacijos srautai internetinėje erdvėje. Prie šio judėjimo šliejasi politiniai išsišokėliai ir konspiracijos teorijų šalininkai“, – kalbėjo medikų atstovė.
Vakcinos skirtos ne kenkti, o padėti
Informacinėje erdvėje dažnai netikrų naujienų skleidėjai kelia konspiracijos teorijas, spėliojama, kaip vakcina nuo koronavirusinės infekcijos galėjo atsirasti taip greitai.
Visgi, pašnekovė A. Gerliakienė tam turi paaiškinimą ir priduria, kad vakcinų pagrindinis tikslas yra ne pakenkti žmonių sveikatai, o jiems padėti.
„Esant krizinei situacijai, žmonės gali sukurti daug nepaprastų dalykų. Šiuo atveju tai yra vakcina. Ji buvo sukurta suvienijus stipriausias mokslines pajėgas pasaulyje ir skyrus keliasdešimt kartų daugiau išteklių, nei to reikalautų įprastinė situacija. Šis klausimas yra probleminis, nes dezinformacijos skleidėjas tiesiogiai taiko į žmonių nežinojimą, nežinomybės jausmą, emocijas ir išsilavinimo spragas. Žmonės bijo to, ko nesupranta ar nežino.
Naujosios vakcinos skirtos ne kenkti, o padėti žmonėms grįžti į normalų gyvenimą. Teisingos informacijos sklaida visuomenei suprantama medijose, valstybinių institucijų portaluose, o asmeninis pavyzdys demonstruojant tvirtą ryžtą, atsakingai pasverti valdininkų komentarai viešojoje erdvėje taip pat padeda gyventojams pasirinkti tinkamus sprendimus“, – aiškino ji.
Nepaisant to, viena iš didžiausių nepasitenkinimo formų viešojoje erdvėje kilo dėl „AstraZeneca“ vakcinos naudojimo – pradėtos kurti abejonės, ar šis skiepas yra saugus. Tačiau medikų atstovė tikina, kad pasitikėjimas šiomis vakcinomis tikrai sugrįš.
„Dalies žmonių pasitikėjimas tikrai grįš, rodomas užtikrintas pavyzdys ir ilgesnis laikotarpis, kuris parodys, kad vakcina yra saugi. <...> Šis vakcina tapo informacinio karo įkaitu ir „nuomonių“ kovos vyks labai ilgai, vis pritraukiant naujų žmonių –tiek į nepasitikinčių, tiek į palaikančių pusę“, – mano A. Gerliakienė.
Vardija dažniausiai skleidžiamą netiesą apie COVID-19 ir skiepus
Pašnekovė tikina, kad sklandančių mitų viešojoje erdvėje apie koronavirusinę infekciją, skiepus yra įvairių, vienas jų – teigiama, kad skiepų naudojimas yra siekis išnaikinti dalį populiacijos.
„Vienas pagrindinių globalių mitų yra tai, kad skiepai skirti išnaikinti dalį populiacijos. Dažnai įvardijami neturtingi, seni, ligoti ar kitos seksualinės pakraipos žmonės.
AIDS atveju buvo manoma, kad tai buvo sukurtas biologinis ginklas, skirtas išžudyti juodaodžius ir homoseksualius žmones.
Taip pat viena iš populiarių nuomonių yra ta, jog skiepai skirti „sučipuoti“ žmones, kad juos vėliau būtų galima „valdyti“, naudojant 5G ryšį. Įrodinėta, kad skiepai sukelia autizmą, pakeičia DNR, sukelia nevaisingumą, daro įtaką krešulių susidarymui, teigta, kad skiepus kuria pasaulio „elitas“, kuris nori visus valdyti, “, – pasakojo ji.
Pagrindinis ginklas prieš dezinformaciją – visuomenės švietimas
A. Gerliakienė įsitikinusi, kad vienas veiksmingiausių būdų, kaip būtų galima kovoti su dezinformacija, yra visuomenės švietimas, plati patikimos informacijos sklaida.
„Kova su dezinformacija turi vykti ne vien sveikatos apsaugos srityje. Visgi, tai – kova su vėjo malūnais. Klaidinanti informacija viešojoje erdvėje sklinda greičiau nei tikri faktai, o prie to dažniausiai prisideda ne „botai“ ar programos, o patys žmonės.
Demokratinėse valstybėse pagrindinis ginklas prieš dezinformaciją ir konspiracines teorijas – visuomenės švietimas, užtikrinta ir plati komunikacija, klaidinančios informacijos dekonstravimas, faktai, humoras, ryžtas ir galiausiai – stipri bei vieninga mokslininkų, žiniasklaidos, inteligentijos ir politikų bendruomenė.
Taip pat yra asmenų grupės, kurios nepasitiki viskuo, ką sako valdžia, jiems lengva daryti įtaką įvairiais „fake news“ (liet. netikrų naujienų) pasakojimais ir idėjomis. Kad tokių asmenų būtų kuo mažiau, nuo mažens reikia mokyti vaikus atpažinti dezinformaciją, netikras naujienas“, – apie išeitį iš netikrų naujienų srauto kalbėjo pašnekovė.
Kiekvienas gyventojas patikimą informaciją apie svarbiausius įvykius, susijusius su epidemiologine situacija šalyje, gali rasti oficialiame Sveikatos apsaugos ministerijos puslapyje: https://koronastop.lrv.lt.
Projektas finansiškai remiamas iš Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo, kurį administruoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
