Renata Rumbinė savo socialinio tinklo „Instagram“ paskyroje papasakojo siaubingą istoriją – prieš maždaug tris savaites atostogavę lietuviai Marbeloje (Ispanija) išgyveno kraupią naktį.
„Neina net apsakyti, kokios ten emocijos buvo. <..> Turėjome būti išvykę dviem savaitėms, važiavome trys šeimos: aš su vyru ir vaiku bei dar dvi draugų šeimos su vaikais ir mano mama.
Turbūt ketvirtą atostogų vakarą trise, aš, mano vyras ir draugė, sėdėjome vilos lauko terasoje. Kiti jau buvo nuėję miegoti, dvi draugų šeimos su vaikais jau buvo sugulusios antrame aukšte.
Mano mama su mano dukra miegojo pirmame aukšte, buvo pusę vienuolikos vakaro. Aš dar prieš minutę pasakiau: „Na, viskas, einame visi miegoti, jau užtenka“. Ir išgirdome vaikų klyksmą, draugė terasoje pašoko iš terasos per vidų bėgti į antrą aukštą pažiūrėti, kas vyksta, ir aš per vitrininius langus, sėdėdama terasoje, pamačiau prožektorių ir pistoleto šešėlį“, – siaubingais išgyvenimais dalijasi R. Rumbinė.
Vyrus surišo, įremė pistoletą į galvą
Moteris pasakoja, kad tuo momentu iš karto pašoko ir bėgo ieškoti pagalbos.
„Aš iš karto bėgte bėgau, draugė per tą laiką per svetainę, virtuvę išbėgo į terasą, per kitą vilos pusę užlipo į antrą aukštą pas savo šeimą, nes kitoje pusėje buvo laiptai, per kuriuos buvo galima patekti į miegamuosius.
Aš tuo metu pabėgau ir įlindau į mažą plyšiuką tarp garažo ir turbūt trijų metų aukščio tvoros. Girdėjau, kaip šaukia: „Police, police (liet. Policija, policija)“. Akimirką sudvejojau, pagalvojau, kad galbūt čia tikrai policija ir kažką tikrina. Ačiū Dievui, nesugalvojau grįžti. Per tą plyšiuką pasislėpusi mačiau turbūt patį kraupiausią vaizdą, kokį esu mačiusi prie visą savo gyvenimą: mano vyrui į galvą buvo įremtas pistoletas, vyras buvo paguldytas ant žemės“, – pasakoja R. Rumbinė.
Moteris teigia, kad tuo metu jos mintyse sukosi tik viena: „Tik nešaukit, tik nešaukit, kad neišgirsčiau šūvių jokių“.
„Norėjau plyšti, rėkti, suplėšti į du gabalus, viena pusė norėjo bėgti padėti, kita pusė norėjo bėgti ir kviesti pagalbą. Supratau, kad tą ir reikia daryti. Ačiū Dievui, telefoną turėjau rankose, nes terasoje sėdėjau su telefonu, tai su juo taip ir pabėgau: basa, plika, kaip ir sėdėjau“, – teigia lietuvė.
Ji pasakoja, kad iš karto pradėjo dairytis, ar niekas nesiartina bei pradėjo galvoti, kaip geriausia pabėgti iš vilos ir iškviesti pagalbą.
„Dairiausi, per kur galėčiau perlipti tą tvorą, tai radau tokią vieną vietą, bet ta tvora buvo pusiau mūrinė, pusiau vielinė, aš su kojų, rankų pirštų nagais įsikabinusi lipau per tą tvorą, susibraižiau, susipjausčiau visa.
Perlipau tą tvorą, mintyse meldžiausi, kad tik neišgirsčiau kokių šūvių, jog tik neišgirsčiau vaiko ar mamos rėkimo, tada tikrai nebūčiau bėgusi, o būčiau grįžusi į vilą. Aš basa bėgiojau po kaimynų vilą, ji buvo tuščia, ieškojau pagalbos, tada ėjau prie kitos vilos, bet ji buvo tarsi tokioje dauboje, aš į ją patekti negalėjau, nes nežinau, kokio aukščio buvo ta tvora“, – sako ji.
Viloje išlaužytos spintos, iškuisti stalčiai
R. Rumbinė pasakoja, kad tuo momentu nepavyko atrakinti savo telefono, todėl ragina kitus susikurti paprastesnius telefono slaptažodžius, kad SOS atveju būtų lengva jį atrakinti.
„Tada aš bėgau dar toliau, per kitą tvorą, išlindau į gatvę, ten vaikščiojo vietiniai ispanai, ėjo toks ispanas su nėščia moterimi, aš pradėjau šaukti, rėkti, kad reikia pagalbos, jog ginkluoti plėšikai viloje yra.
Tada jie paskambino į policiją ir kvietė pagalbą. Aš per tą momentą sugebėjau jau atrakinti telefoną, per Viberį paskambinau mamai, ji atsiliepė drebančiu balsu, sako: „Renata, kas vyksta? Į kambarį tris kartus buvo atėję kaukėti vyrai“. Aš pasakiau mamai, kad ji laikytų prie savęs telefoną ir plėšikams nerodytų, jog jį turi“, – išgyvenimais dalijasi moteris.
Ji priduria, kad iškvietus policiją, R. Rumbinė grįžo į vilą ir pamatė, kaip plėšikai išbėgo iš vilos, peršoko tvorą ir pabėgo.
„Reziumė: buvo trys kaukėti plėšikai su ginklais, vyrai buvo surišti. Grįžus į vilą, ten buvo visiškas jovalas, viskas išversta, spintos išlaužytos, stalčiai iškuisti. Įbėgau į mamos kambarį, ji buvo užgulusi mano dukrą, sakė, kad jai užkimšo ausis, jog ji tik visko negirdėtų ir nematytų.
Taip pat rėkė, kad niekas nelįstų prie vaiko. Vyrai buvo surišti, viršuje, antrame aukšte, buvo visi suvaryti į vieną kambarį. Viršuje buvo du kaukėti plėšikai: vienas su šautuvu, kitas su metaliniu laužtuvu. Jie per vilos laiptukus iš lauko pusės pateko į antrą aukštą, į terasą, į miegamąjį su laužtuvu įsilaužė visi trys. Ten atliko savo darbą“, – pasakoja moteris.
Prieš akis prabėgo visas gyvenimas
Ji tvirtina, kad košmarišką naktį išgyvenę lietuviai turi daug medžiagos, nuotraukų, tačiau dėl vykstančio tyrimo negali dalintis. Dėl tos pačios priežasties negali atskleisti, kokioje viloje ilsėjosi.
„Išgyvenome visišką filmą, gyvenime net nepagalvotum, kad tai gali nutikti artimoje aplinkoje. Čia yra tiesiog neįtikėtina, mes atsidūrėme ne laiku ir ne vietoje, nes tada atvykę nebuvome išvykę iš vilos, sėdėjome viloje, buvome stebimi nuo pirmų dienų.
Policijos ekipažai atvažiavo per kokią 20 minučių, plėšikai susisuko per 15 min. Kai policija atvažiavo, jų jau nebebuvo. Policija palaukė, kol mes susikrovėme daiktus, lagaminus, išvažiavome į kitą viešbutį. Keitėmės bilietus ir grįžome atgal į Lietuvą“, – teigia R. Rumbinė.
Ji tvirtina, kad visi buvę viloje ir grįžę į Lietuvą dar visą savaitę buvo trans būsenoje, kai kuriems prireikė ir psichologų pagalbos.
„Kiti tik su šviesa naktį gali miegoti. Pirmą savaitę krūpčiojome nuo menkiausio žmogaus praėjimo, durų atidarymo.
Aš realiai galėjau likti be visos šeimos ir draugų. Mano mama sako, kad galėjome į Lietuvą visi grįžti urnose. Tai čia yra baisiausias dalykas.
Tą vakarą, tą naktį prabėgo visas gyvenimas prieš akis“, – teigia moteris.
