„Stebime stabilizaciją epidemiologiniame žemėlapyje, tačiau labai norėtųsi, kad ši tendencija keistųsi į gerą ir mažėtų. Tai priklausys tik nuo mūsų visų pastangų. Judėti atvejų ir protrūkių mažėjimo linkme galime tik, jei žmonės laikysis visų asmeninių saugos reikalavimų kompleksiškai, taip pat labai svarbu, kad kuo daugiau asmenų būtų paskiepyta bent viena Covid-19 vakcinos doze, kas ženkliai leistų sumažinti sunkių COVID-19 atvejų skaičių. Pajutus bent menkiausius ligos simptomus, rekomenduojama nesilankyti viešose vietose, o kreiptis į medikus ir vykdyti visas jų teikiamas rekomendacijas“, – sako gyd. epidemiologė Daiva Razmuvienė.
Praėjusi savaitė, lyginant su savaite prieš tai, pasižymėjo nežymiu aktyvių protrūkių prieaugiu maisto gamybos, siuvimo, baldų gamybos sektoriuose. Prie jų prisideda logistikos ir transporto sektorius. Statybos sektoriuje protrūkių skaičius išaugo labai minimaliai – nuo 17 užpraėjusią savaitę iki 18 praėjusią savaitę.
Tuo tarpu protrūkių mažėjimas stebimas paslaugų sektoriuje – nuo 16 iki 9 protrūkių praėjusią savaitę. Mažiau aktyvių protrūkių per praėjusią savaitę užfiksuota gydymo sektoriuje, socialinėse įstaigose –aktyvių protrūkių nebuvo fiksuota.
Taip pat, anot specialistų, naujų tendencijų nestebima ir vertinant užsikrėtimo atvejus šeimose. Duomenys rodo, jog bendroje COVID-19 atvejų struktūroje užsikrėtimų šeimose dalis išlieka svari. Apie 25,6 proc. užsikrėtusiųjų koronavirusine infekcija pastarąją savaitę nurodė, jog susirgo po sąlyčio su šeimos nariu.
Bendrai praėjusios savaitės pabaigoje Lietuvoje fiksuoti 365 aktyvūs COVID-19 ligos protrūkiai, kai savaitę prieš jų buvo 364.
NVSC atkreipia dėmesį, kad protrūkis – staigus užkrečiamųjų ligų išplitimas, apėmęs riboto skaičiaus žmonių grupę ir (ar) ribotą teritoriją, t. y. du ir daugiau tarpusavyje susiję ligos atvejai laiko ir vietos požiūriu.
