Anot jų, nors gyventojai turi ruoštis galimoms krizėms ir patys, tačiau procese privalo dalyvauti šalies institucijos.
„Iš tikrųjų, čia yra blogai, kai mūsų institucijos ir vadovai užduoda blogą toną. (...) Institucijos užtikrina priedangų tinklą, perspėjimo sistemą, bet vis tik (iškomunikuoti – ELTA) tą informaciją, bendrą pasirengimą ir suvokimą, kad tu esi atsakingas už save, už savo šeimos narius ir turi padaryti viską, kas nuo tavęs priklauso, yra nepaprastai svarbu“, – Eltai kalbėjo A. Bilotaitė.
„Tenka apgailestauti, kad iš tokio nepasirengimo ir nežinojimo vėliau, ekstremalioms situacijoms nutikus, ir atsiranda blogos pasekmės. Dabar yra tinkamas metas, nes pati saugumo situacija yra tokia, kad tikrai žmonės yra gerokai imlesni visai informacijai“, – pridūrė ji.
Kaip skelbta, LRT užsakymu paskelbti „Baltijos tyrimų“ apklausos rezultatai rodo, jog kas septintas lietuvis teigia nesantis pasiruošęs įvairioms ekstremalioms situacijoms.
Savo ruožtu reaguodamas į tokius apklausos rezultatus, premjeras G. Paluckas žurnalistams sakė, jog pasirengimas ekstremalioms situacijoms yra asmeninis žmonių pasirinkimas. Bet to, pasak socialdemokrato, tai rodo, jog didelė dalis žmonių net krizių akivaizdoje žada likti Lietuvoje.
A. Bilotaitės teigimu, skirtingos gyventojų apklausos apie pasiruošimą krizėms rodo nevienodus rezultatus. Tačiau, anot konservatorės, esmė išlieka ta pati – gyventojų pasirengimo rodikliai yra prasti.
„Vienos apklausos rodo, kad 7 iš 10, kitos, kad 5 iš 10 (nepasiruošę – ELTA). Tai čia, matyt, kaip suformuluosi klausimą, kaip jį užduosi. Bet akivaizdu tai, kad žmonės nėra ta apimtimi pasiruošę, kokia turėtų būti“, – sakė ji.
„Čia yra svarbus visų institucijų įsitraukimas – tiek centrinės valdžios, bet svarbus ir savivaldos klausimas. (…) Savivaldybės taip pat turi aktyviai ruoštis ir savo žmones informuoti, įsitraukti į procesą, nes vis tik savivalda yra arčiausiai žmogaus“, – kalbėjo A. Bilotaitė.
L. Kasčiūnas: tyrimas turėjo būti signalas Vyriausybei
Tuo metu buvęs krašto apsaugos ministras tvirtina – naujausios apklausos rezultatai turėjo būti signalas, kad valstybei reikia labiau prisidėti prie gyventojų apmokymo ekstremalioms situacijoms.
„Vyriausybės vadovui ši apklausa turėjo būti rimtas signalas, jog reikalingi skubūs bendri sprendimai, kad valstybė turi rengti visuomenės apmokymo, parengimo planus“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė L. Kasčiūnas.
„Tai, kad didelė visuomenės dalis nežino kaip elgtis reiškia ir tai, kad Lietuvos gyventojai siunčia nerimo žinią Vyriausybei, kad jiems trūksta informacijos ir pasirengimo, jog valdžios institucijos turi nedelsiant imtis veiksmų šioje srityje. Vietoj to Lietuvos piliečiai sulaukė premjero atsakymo, kad skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas ir niekas nieko nedarys“, – dėstė jis.
Konservatorių partijos pirmininkas pabrėžė – pasirengimas krizėms nėra silpnumo ar baimės ženklas.
„Dar blogiau – užsimindamas, kad tie, kurie ruošiasi ekstremalioms situacijoms, esą ketina bėgti iš šalies, ministras pirmininkas įžeidžia Lietuvos gyventojus, kurie iš tiesų elgiasi atsakingai. Pasirengimas nėra silpnumo ar bailumo ženklas – tai pilietinės pareigos ir ryžto ginti Lietuvą ženklai“, – pridūrė L. Kasčiūnas.
Apklausa: tik kas septintas gyventojas yra pasiruošęs ekstremalioms situacijoms
ELTA primena, kad ketvirtadienį LRT užsakymu paskelbti „Baltijos tyrimų“ apklausos rezultatai rodo, jog kas septintas lietuvis teigia nesantis pasiruošęs įvairioms ekstremalioms situacijoms.
Tyrimo duomenimis, tik 21 proc. respondentų nurodė, jog yra pasiruošę galimoms krizėms, o 9 proc. apklaustųjų atsakė, jog nežino.
Savo ruožtu vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius ketvirtadienį LRT radijuje komentavo, kad ir pačios ministerijos atlikti tyrimai rodo, jog per pastaruosius penkerius metus pasiruošimą ekstremalioms situacijoms pavyko pagerinti tik 4 procentiniais punktais. Visgi, jis nemano, jog tai yra indikatorius, signalizuojantis, kad reikia stabdyti vystyti informacinę kampaniją.
„Baltijos tyrimų“ apklausos duomenimis, tarp galimoms grėsmėms pasiruošusių lietuvių daugiausiai yra 30–49 metų gyventojai, didesnes pajamas gaunantys asmenys ir didmiesčiuose gyvenantys žmonės. Dienai X taip pat teigia labiau esantys pasiruošę vadovaujančias pareigas užimantys ar verslus turintys asmenys.
Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.
