Po Valstybės gynimo tarybos posėdžio ministras A. Anušauskas atskleidė, kad Lietuva ketina siųsti Vokietijai ketinimų protokolą Vokietijos vyriausybei dėl „Leopard“ tankų įsigijimo, o prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad tai buvo informacija, pažymėta „Riboto naudojimo“ grifu. Jei tai tiesa, jos atskleidimas galėtų reikšti nusikaltimą.
„Politiškai vertinant viskas priklauso nuo prokuratūros. Paprastai būna ta stadija, kai vertinama medžiaga ir sprendžiama, ar pradėti ikiteisminį tyrimą. Ikiteisminio tyrimo pradėjimas dar nereiškia, kad būtų pareikšti įtarimai ar juo labiau kaltinimai, bet jau pats faktas, jog būtų duomenų, kad galimai yra padaryta teisinės atsakomybės reikalaujanti veika ir pradedamas ikiteisminis tyrimas, na, tai, man atrodo, tada būtų klausimas dėl jo atsistatydinimo – ar Vyriausybė ir partija juo pasitiki“, – portalui tv3.lt sakė vienas konservatorius, kurio tapatybės ir užimamų pozicijų neatskleidžiame konfidencialumo sumetimais.
„Man atrodo, kad čia yra nesusipratimas arba, populiariai kalbant, burbulas. Todėl, kad laiškas dėl būsimo ketinimo protokolo yra pasiųstas ir tai nėra jokia paslaptis. Kodėl yra paslaptis, kad aš rašysiu laišką?“, – visai kitos nuomonės laikėsi konservatorių patriarchas Vytautas Landsbergis, bet nuo platesnių komentarų susilaikė.
„Aš manau, kad jį saugos. Nemanau, kad jis tiek prisidirbo, kad nuimtų. Prezidentas tiesiog naudojasi proga paburnoti, nes A. Anušauskas populiarus, tai gerai šiek tiek jį padrožti“, – sakė dar vienas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų narys.
Paskelbė tiekėjus bei ką pataria kariuomenė
Kai liepos 24-ąją prezidentas sušaukė Valstybės gynimo tarybą, daugiausia buvo komunikuojama apie Lietuvos elektros energetikos sistemos prisijungimą prie kontinentinės Europos tinklo, taip pat ilgalaikį karinės paramos planą Ukrainai, o apie tankų pirkimą Lietuvos kariuomenei Prezidentūros atstovai visiškai neužsiminė. Tačiau krašto apsaugos ministras A. Anušauskas nurodė, kad Lietuva siųs ketinimų protokolą Vokietijai dėl prisijungimo prie „Leopard“ tankus užsisakančių šalių koalicijos.
„Kol kas Vokietijai nusiųsime ketinimų protokolą jungiantis prie tankus „Leopardas“ užsakančių šalių koalicijos – norime turėti galimybę aiškintis mums svarbius klausimus, nes apie kiekius, sumas ir kitas detales dar anksti kalbėti“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė ministras.
Liepos 25-ąją, atsakydamas į Liberalų sąjūdžio atstovo Raimundo Lopatos kritiką, ministras netgi detaliai išaiškino, kad buvo sulaukta Vokietijos, JAV ir Pietų Korėjos gamintojų pasiūlymų ir kad Lietuvos kariuomenė įvertino vokiškus „Leopard“, amerikietiškus „Abrams“ bei korėjietiškus „Black Panther“ tankus. Anot A. Anušausko, Lietuvos kariuomenės vertinimu, mūsų šalies poreikius geriausiai atitinka „Leopard“ tankai taip tarsi sudarydamas įspūdį, jog Lietuva jau neveik apsisprendė, nors paskui buvo teigiama, kad galutinio sprendimo nėra, esą ketinimų protokolas leidžia gauti daugiau informacijos.
„Tai labai didelis įsigijimas, turbūt, stambiausias mūsų krašto apsaugos istorijoje. Tai reiškia, kad čia dirbs kelios Vyriausybės, o sprendimą priims Seimas. Pirmiausia, ką reikėjo padaryti, tai informuoti Seimą, kas buvo padaryta tik vakar, būtinai opoziciją, nes jai reikės tęsti šį darbą. Na, ir apskritai tradiciškai niekas apie tokius įsigijimus niekada nekalbėdavo, juo labiau, kad tai dar yra tik ketinimai. Tai labai subtilus klausimas. Jokiu būdu tokių pusiau sprendimų paleisti į viešą erdvę negalima. Aš jau nekalbu, kad šiuo metu turime informacinį karą su Rusija ir Baltarusija, kurios viską įdėmiai stebi. Manau, kad tai labai neprofesionalu. O dar neprofesionaliau yra gintis, kaip ministras dabar daro. Nes kuo labiau ginasi, tuo labiau prikalba visokiausių dalykų“, – portalui tv3.lt sakė buvęs premjeras ir buvęs krašto apsaugos ministras Gediminas Kirkilas.
Pasak politiko, NATO partnerės irgi stebi informacinį lauką ir ateityje gali vengti dalintis slapta informacija, jeigu manys, kad Lietuvoje ministrai negeba nulaikyti paslapčių. „Manau, kad ministrui reikėjo pripažinti klaidą, pasakyti, kad daugiau tai nepasikartos, o ne aiškinti, kad klaidos nebuvo, nes ji yra“, – pridūrė buvęs socialdemokratas.
Pats A. Anušauskas laikosi savo: „Aš turiu jums pasakyti tiesiai šviesiai: įstatymas yra mano pusėje“, – „Lietuvos ryto“ televizijai sakė ministras ir nutraukė pokalbį.
Krašto apsaugos ministerija, kuriais vadovauja A. Anušauskas, irgi bandė apginti savo ministrą pranešdama, kad „ministro Arvydo Anušausko „Facebook“ įraše paskelbta informacija neturi įslaptinamos informacijos, susijusios su krašto apsaugos sistemos veikla, detaliajame sąraše nustatytų įslaptintos informacijos požymių“.
Konservatorius: „Kad prisišnekėjo, tai faktas“
Su portalu situaciją aptaręs vienas įtakingas konservatorius teigė, kad kol kas yra laukiama prokurorų išvados, ar bus pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl galimo valstybės ar tarnybos paslapties atskleidimo. Jeigu ikiteisminis tyrimas būtų pradedamas, tuomet A. Anušausko gebėjimas likit pareigose galėtų pakibti ant plauko, nes iš esmės tai reikštų, kad prokurorai įžvelgia galimą nusikaltimą. Jeigu ne, tada tiesiog bus leista suprasti, kad prezidentas G. Nausėda gal pasikarščiavo, nes artėja prezidento rinkimai.
„Jeigu prokuratūra pasako, kad nėra požymių ir padarę pirminį vertinimą ikiteisminio tyrimo nepradeda, tada lieka, kad prezidentas pritemptai politiškai įvertino ir pakomentavo. Tada jau galima interpretuoti, kodėl G. Nausėda užėmė tokią poziciją, ar tai susiję su rinkimais, ar dar kuo“, – teigė politikas.
Pasak pašnekovo, premjerė Ingrida Šimonytė tikriausiai lauks prokurorų sprendimo ir kol to nebus, vertins situaciją panašiai kaip partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis: kad tokiais subtiliais klausimais pateikti mažiau informacijos yra geriau.
„Kad jis be reikalo prisišnekėjo, tai faktas. Politiškai galima sakyti, kad ministras neparuošė pozicijos, negerai ir neprofesionaliai išpildė politinį procesą. Jeigu jau kilo toks šaršalas, kad reaguoja prezidentas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai, tai politinis procesas kaip minimum nesuvaldytas. Bet ar dėl to partija iškart turėtų jį atšaukinėti, atleidinėti ir dar didesnę politinę krizę pasidaryti, tai aš abejoju“, – sakė politikas.
Anot pašnekovo, jeigu toliau būtų elgiamasi panašiai, kiltų rizika diskredituoti Valstybės gynimo tarybos formatą, į kurį patenka prezidentas, premjeras, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas.
„Politiškai vertinant, didžiausias jo duobkasys gali būti prokuratūra, o didžiausias gelbėtojas – jo reitingas“, – sakė konservatorius, akcentuodamas, kad vien dėl prezidento kritikos, kai nėra prokuratūros vertinimo, partijai būtų nesolidu judinti savo ministro kėdę.
A. Anušauskas yra populiariausias šios Vyriausybės ministras. „Vilmorus“ duomenimis, liepos mėnesį, šį ministrą teigiamai vertino 50 proc. respondentų, o neigiamai – 21,4 proc. Su tuo konservatoriams tenka taikytis, nors šį partija nėra patenkinta savo ministro kvalifikacinėmis savybėmis.
„Jeigu vertinti jį kaip ministrą-politiką, kuris turi nuraminti visuomenę, mases, tai tas visuomenės pasitikėjimas parodo, kad jis neblogai atlieka politinės psichoterapijos funkciją“, – teigė pašnekovas iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų.
„Bet jeigu vertintume politikos formavimo, minties lyderystės prasme, tai nėra kad jis formuotų doktriną savo srityje, kaip kad Arvydas Sekmokas savo laiku energetikoje. Gali jį mėgti, gali nemėgti, bet jis padarė pokytį, paliko pėdsaką, rado vienaip, perdarė kitaip – tai ir trečiasis energetikos paketas, ir terminalas. Tai šia prasme nėra, kad A. Anušauskas padarytų proveržį, kad sukonstruotų naują mintį ar būtų tokių minčių priekyje (o tai galbūt būtų lūkestis karo metu). Jis primena Justino Marcinkevičiaus baltąjį metraštininką: viską stenografuoja, rašo, apžvelgia, bet kartais per daug stebėtojo rolės, daugiau norėtųsi lyderio rolės. Tokia mano asmeninė nuomonė“, – teigė konservatorius.
Ministru tapo užblokavus Kasčiūną
Galima prisiminti, kad A. Anušauskas krašto apsaugos ministru tapo, nes Prezidentūra užblokavo dabartinio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Lauryno Kasčiūno kandidatūrą, teigia politikai.
Bet 2020 metų pabaigoje A. Anušauskas atrodė kaip solidus kandidatas – vienintelis jo trūkumas atrodė anglų kalbos nemokėjimas, nors politikas pažadėjo šį trūkumą ištaisyti. Deja, kaip liudija gegužės mėnesį ministro skaitytas pranešimas JAV analitiniame centre „Atlantic Council“, ministras negeba perskaityti iš anksto parengto teksto anglų kalba. Ir nors paskui A. Anušauskas Seime teisinosi buvęs labai pavargęs, bet atsakydamas A. Širinskienei keletą sakinių angliškai vis žvilgčiojo į lapelį.
„L. Kasčiūną užblokavo G. Nausėda. O Arvydas buvo patyręs Seimo narys, jau ketvirta kadencija, buvęs komiteto pirmininkas, kas solidžiai atrodė. Suveikė ir CV, ir politinė patirtis, solidumas, partijos viduje buvęs Politikos komiteto pirmininkas, Priežiūros komiteto pirmininkas, Tremtinių bendrijos tarybos vadovas. Bet labiausiai suveikė patirtis Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete“, – pamena Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas.
Kiti gynybos politikos lauke dirbantys konservatoriai nelabai galėjo užimti pareigas, nes buvusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė išvyko į Europos Parlamentą, o Arvydas Pocius bei Valdas Rakutis stokojo politinės patirties.
Ne pirmą kartą patenka į keistas situacijas
Krašto apsaugos ministras A. Anušauskas ne pirmą kartą patenka į keistas situacijas, o paskui neigia problemą. Tik tiek, kad buvę atvejai buvo nerimti ir labiau liudijo apie politiko asmenybę – nenorą pripažinti klaidų – nei kad kenkė tiesioginiam darbui.
Pavyzdžiui, kai 2022 m. liepos mėnesį ministras su prezidentu G. Nausėda lankėsi Ukrainoje, A. Anušauskas socialiniame tinkle realiu laiku publikavo nuotraukas, kuriose buvo matomi apsikabinę G. Nausėda ir Volodymyras Zelenskis. Ministro buvo paprašyta nuotraukas paslėpti, ką jis ir padarė, bet portalui tv3.lt paskelbus apie tai straipsnį, A. Anušauskas puolė neigti, apkaltino straipsnio žurnalistę, ištrynė savo rašytą žinutę „Messenger“. Tuo metu Rusijos pajėgos ir įvairios grupuotės medžiojo V. Zelenskį, nes jo pasilikimas šalyje iš dalies lėmė, kad politinė sistema nežlugo, šalis vieningai gynėsi nuo okupantų.
„Tai yra nepriimtina, nes tai susiję tiesiogiai su žmonių, esančių tose patalpose saugumu. Juk kalbame apie šalį, kuri kariauja ir ji pati nusistato savo saugumo taisykles. Mes, būdami svečiais, darome tokius veiksmus, kurie sukelia pavojų ten esančių žmonių gyvybei, įskaitant ir prezidentų gyvybei“, – duodamas interviu portalui „Delfi“ šią situaciją prisiminė prezidentas G. Nausėda.
Kitas atvejis buvo, kai A. Anušauskas socialiniame pasidalijo nepatikrina informacija, jog Ukrainoje neva nuo kare patirtų sužeidimų žuvo Lietuvos pilietis, dronų instruktorius Valerijus Polkovnikovas. Draugai buvo paskelbę paramos rinkimą, bet vėliau paaiškėjo, kad Lietuvos pilietis ligoninėje mirė visai dėl kitų priežasčių. A. Anušauskas žinutę ištrynė ir pateikė keistą paaiškinimą: „Aš tos informacijos niekada nelaikau ilgiau nei pusvalandį arba valandą“.
Kritikos politikas yra sulaukęs ir kai su žmona Lina Anušauskiene davė interviu bei pozavo glamūriniam žurnalui „L'Officiel Hommes“, kur prie vilkimų drabužių buvo nurodomos jų kainos ir prekių ženklai. Iš esmės tai buvo prekių ženklų reklama, integruota į turinį. Dar kitą kartą A. Anušausko žmona televizijos laidoje pasakojo, kaip sutuoktinis jai pirmai atskleidė, kad Rusija išties užpuls Ukrainą dar neprasidėjus karui, bet tame nebuvo rasta pažeidimų, nes apie tai viešai skelbė JAV žvalgyba, rašė įvairūs leidiniai.
