Paskirtojo premjero Gintauto Palucko prezidentui teikiama kandidatė sveikatos apsaugos ministrės pareigoms užimti – VU Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto vadovė M. Jakubauskienė.
Pirmadienį ji susitiko su prezidentu Gitanu Nausėda. Nors jis išgirdo ne visus atsakymus į užduotus klausimus, pažymėta, kad „kandidatė pademonstravo labai aiškų norą dirbti komandoje su suinteresuotomis grupėmis, įsiklausyti.“
Tikisi, kad tęs vieną Dulkio tradiciją
O ką apie naująją kandidatą mano medikų bendruomenės atstovai? Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė įžvelgė ne vieną teigiamą kandidatės savybę, tačiau pabrėžė, kad be tinkamos komandos ir politinės valios pokyčiams nieko nebus.
„Pirmiausiai teigiamas dalykas, kad kandidatė nepriklauso nei Vilniaus, nei Kauno klanams blogąja prasme ir nebus paisoma vien jų interesų, kas toksiškai veikia visą sistemą. Tai yra žmogus, kuris mokslininko akimis gali vertinti statistinius sistemos dalykus, ko niekada iki tol nebuvo daroma ir labai trūko. Manyčiau, ką pirmiausiai turėtų susitvarkyti, duomenų patikimumą, skaidrumą ir nuo to pradėti tvarkyti visą sistemą.
Šioje vietoje matau didelę jos kaip specialistės stiprybę. Tai yra mokslininkė, kuri dirba su tarptautiniais projektais, turi gerą vardą ir autoritetą, manau, tai yra svarbu. Kiek teko domėtis, turi tokias žmogiškas savybes, kad linkusi į dialogą, pasiruošusi bendradarbiauti su medikų bendruomene, yra išklausanti, ramiai vertinanti, įsigilinanti į klausimo esmę.
Tai, manau, tęstų Dulkio tradiciją bendradarbiauti su medikais. Šitai tikrai būtų labai svarbu, nes matome, kad dialogo vis tiek trūksta ir trūksta, nepaisant to, kad ir medikai, ir kiti socialiniai partneriai yra pasiruošę bendradarbiauti su ministerija, bet vis išlenda kažkokie neišdiskutuoti dalykai“, – komentavo ji.
Pasak medikų atstovės, diskusijų sprendžiant visas sveikatos sistemoje susikaupusias problemas bus daug.
„Aišku, labai priklausys, kokią komandą ministrė pasirinks, nes ne vien viską sprendžia ir daro pats ministras“, – pridūrė A. Gerliakienė.
Paklausta, ar nepakiš kojos, kad pretendentė į ministres neturi klinikinės darbo patirties, pašnekovė priminė, kad prieš tai turėjome ministrą, kuris net nebuvo medikas:
„Ir visai, manau, atsirado ir gerų dalykų jam būnant ministru. Prieš tai turėjome tokių, kurie save kaip ir laikė gydytojais, tačiau ne viskas jiems pasisekė. Manau, ministras turi būti geras vadybininkas, žinoti savo tikslus ir kokiais būdais jų sieks.“
Sveikatos sistemą atsietų nuo politikos
Vis tik LMS atstovė teigė šviesos tunelio gale, kad sveikatos sistema galėtų atsistoti ant kojų, nematanti. „Matau daug juodo darbo ir iki tos šviesos dar reikės labai daug metų eiti. Aišku, rezultatas, be jokios abejonės, labai stipriai priklausys nuo politikų valios.
Jei būtų mano valia, sveikatos sistemą visiškai atsiečiau nuo politikos, nesvarbu, kokia partija vadovauja ir kokia koalicija, reikėtų žiūrėti į susikaupusių problemų priežastis, jų esmę ir kuo greičiau dėti visas pastangas joms spręsti“, – kalbėjo A. Gerliakienė.
„Finansus galima sutvarkyti per kelis metus priėmus tinkamus įstatymus, žmonių – reikiamų gydytojų ir tiek, kiek reikia, slaugytojų taip greitai neparuoši“, – pastebėjo A. Gerliakienė.
Ji pabrėžė, kad pati opiausia problema šiuo metu yra žmogiškieji ištekliai. „Visų pirma, tai yra slaugytojų klausimas, jis turi būti sprendžiamas kuo greičiau, neatidėliotinai, nukreipiant visas jėgas, nes būtent ant slaugytojų pastatyta visa mūsų sveikatos sistema – be jų nei galime operacijas daryti, nei prižiūrėti ligonius namuose ir t.t.
Finansus galima sutvarkyti per kelis metus priėmus tinkamus įstatymus, žmonių – reikiamų gydytojų ir tiek, kiek reikia, slaugytojų taip greitai neparuoši“, – pastebėjo LMS valdybos pirmininkė.
Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos (LSADPS) vadovė Rūta Kiršienė portalui tv3.lt yra sakiusi, kad labiausiai iš naujojo SAM vadovo ir vykdomos politikos sveikatos darbuotojai laukia tęstinumo.
„Kas gero pasiekta, pasiekta, tą paliekame ir tobuliname kitką, nes kitaip nieko nebus. Norėtųsi, kad nebūtų taip, kad viena valdžia sukūrė sveikatos centrus, kita naikins, nes viskas blogai. Jei jau padarėme, tai toliau tęskime ir bandykime iš to rasti racionalų grūdą, kam tai buvo padaryta“, – nurodė ji.
Rajonuose – iššūkis išlaikyti paslaugas ir medikus
Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos (LGVS) prezidentas Kęstutis Štaras komentavo, kad asmeniškai anksčiau su kandidate nesusidūręs, tačiau plačiau apie kandidatės savybes kalbėti nenorėjo.
„O kad iššūkių yra mūsų sistemoje, tai tikrai. Manau, jei kandidatė bus patvirtinta, daug kas priklausys nuo to, kokią suformuos komandą, ir kaip bandys įvertinti dabartinę situaciją, kaip spręs problemas“, – kalbėjo jis.
Paklaustas, kur matytų didžiausias problemas, pašnekovas konstatavo, kad daugeliui vadovų krenta atsakomybė dėl paslaugų prieinamumo, kad jos būtų arčiau paciento.
„Tai ypač yra problema periferijoje, kad pavyktų išsilaikyti skyrius, kurie numatyti, jog turi būti sveikatos centre. Trūksta specialistų, dažnai atvažiuojantys gydytojai iš didesnių miestų savivaldybių kelia finansinius reikalavimus dėl darbo užmokesčio.
„Dirbantys gyventojai sumoka žymiai daugiau, valstybė už savo draudžiamuosius turi rasti galimybę mokėti daugiau. Rinkimų kampanijos metu keletą kartų nuskambėto, kad tai darytų, bet ar taip bus, matysime“, – kalbėjo K. Štaras.
O jei tokių specialistų nėra, matėme ir Joniškio ligoninės pavyzdį, buvo uždarytas Vidaus ligų skyrius, tai dabar specialistai praktiškai dirba 5 dienas, o kur po to gauti būtinąją pagalbą. Tokia tendencija yra ir kitose savivaldybėse. Tai yra vienas iššūkis. Taip pat ir dėl pačių centrų kūrimo iškilo nemažai visokių klausimų, tarp jų – ir dėl finansavimo“, – kalbėjo K. Štaras.
Pasak jo, gerai sustygavus sveikatos centrų veikimą, ten, kur yra bendradarbiavimo sutartys su visuomenės sveikatos biurais, reikėtų suaktyvinti procesus.
„Kadangi kandidatė į ministres daugiau dirbo visuomenės sveikatos srityje, manau, kad bendradarbiavimas bus sustyguotas. Skiriant daugiau dėmesio gyventojų sveikatai ne gydymo, o sveikatinimo prasme, būtų naudinga“, – kalbėjo LGVS prezidentas.
Klausimas dėl PSD įmokų – atviras
Jis pridūrė, kad esama ir daug kitų aktualių dalykų, tad asociacija ketina teikti siūlymus, inicijuoti susitikimą su ministerijos vadovybe, Seimo sveikatos reikalų komitetu.
K. Štaras sutiko, kad vienas svarbiu žingsnių dėl Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) – padidinti valstybės draudžiamų asmenų sumas, tačiau ne įmokas gyventojams.
„Dirbantys gyventojai sumoka žymiai daugiau, valstybė už savo draudžiamuosius turi rasti galimybę mokėti daugiau. Rinkimų kampanijos metu keletą kartų nuskambėto, kad tai darytų, bet ar taip bus, matysime“, – kalbėjo Širvintų rajono Savivaldybės sveikatos centro vadovas.
Pati M. Jakubauskienė, paklausta dėl galimo PSD įmokų didinimo, tiesaus atsakymo nepateikė.
„Tai svarbus klausimas. Situacija mums yra žinoma. Renkame duomenis, renkame informaciją, ją vertiname. Svarstome visas galimybes ir esu tikra, kad po to, kai turėsime atsakymus, grįšime su paaiškinimais ir įžvalgomis“, – po susitikimo su prezidentu kalbėjo ji.
Įvardijo neatidėliotinus prioritetus
Pretendentė į ministres nurodė, kad prioritetinės sveikatos politikos kryptys padalintos į tris neatidėliotinus pirmuosius darbus ir tris tuos, kurie bus įgyvendinami per visą kadenciją.
„Eilių mažinimas, sveikatos priežiūros kokybiškų paslaugų prieinamumo didinimas yra vienas mūsų pirmųjų darbų, antras labai svarbus žingsnis – psichikos sveikatos gerinimas, trečiasis – būtinųjų, inovatyvių vaistų didinimas ir personalizuotos medicinos įdiegimas Lietuvos klinikinėje praktikoje“, – kalbėjo ji.
Paklausta, kokia turinti viziją dėl konkrečių būdų, kaip sumažinti eiles pas gydytojus, kandidatė į sveikatos apsaugos ministres teigė, kad tam numatyta ne viena priemonė.
„Pirmiausia kalbama apie sveikatos paslaugų, gydytojo ir slaugytojo darbo biurokratizmo sumažinimą. Galvojame, kad būtų prasminga kalbėti apie medicinos koordinatoriaus vaidmenį, kuris nuimtų visą neklinikinį darbą, kalbame ir apie nuotolinių konsultacijų teikimo stiprinimą, kai gydytojas konsultuoja gydytoją, tokių konsultacijų apmokėjimo suderinimą su ligonių kasomis“, – komentavo M. Jakubauskienė.
Ji nurodė, kad taip pat ketinama stiprinti savivaldybių sveikatos centrus kaip reformos tąsą, kuri užtikrintų paslaugų prieinamumo didinimą regionuose.
„Be abejo, kiti tie trys mūsų darbai taip pat susiję su eilių mažinimu – e.sveikatos sutvarkymas, kur leistų gydytojams taupyti laiką. Sveikatos priežiūros žmogiškųjų resursų sutvarkymas sveikatos sistemoje – čia kalbame ir apie rezidentūros studijų apmokėjimą, trečiasis mūsų prioritetas – pasirengimas civilinėms hibridinėms karo grėsmėms“, – vardijo kandidatė.
Prezidentas išgirdo ne visus atsakymus
Prezidentas iš naujojo sveikatos apsaugos ministro tikisi eilių pas gydytojus ir nelygybės sveikatos apsaugoje mažinimo. Šiuos lūkesčius šalies vadovas išsakė po susitikimo su socialdemokratų teikiama kandidate į sveikatos apsaugos ministres M. Jakubauskiene.
„Pokalbis buvo intensyvus, labai turiningas, kandidatei buvo suformuluota nemažai sisteminių klausimų, nes suprantame visi, kad sveikatos apsaugos srityje reikia rimtų pokyčių“, – pirmadienį spaudos konferencijos metu sakė prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė.
„Ne į visus tuos klausimus buvo atsakyta iki galo, tačiau labai svarbu pažymėti, kad kandidatė pademonstravo labai aiškų norą dirbti komandoje su suinteresuotomis grupėmis, įsiklausyti“, – teigė ji.
Anot patarėjos, prezidentas savo ruožtu iškėlė būsimai ministrei nemažai lūkesčių.
Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su kandidate į sveikatos apsaugos ministres Marija Jakubauskiene (nuotr. Roberto Riabovo)
„Visų pirma, eilių pas gydytojų mažinimas, tikisi, kad ne tik bus toks abstraktus tikslas, bet bus įsipareigota labai konkrečiai dėl rodiklio, kaip mes jį matuosime“, – kalbėjo I. Segalovičienė.
Patarėjos teigimu, kitas šalies vadovo lūkestis – mažinti nelygybę sveikatos sistemoje.
„Šiandien turime tokią situaciją, kad Lietuvoje (...) žmonės iš kišenės patys sumoka (sveikatos paslaugoms – BNS) ne valstybės lėšomis jau beveik 32 proc., Estijoje 23 proc., kitose šalyse, kaip Vokietija ar Čekija, nesiekia 20 procentų“, – dėstė ji.
I. Segalovičienė teigė, kad Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja, kad minėta riba siektų 15 procentų.
„Tikrai šiandien Lietuvoje tas virš 32 proc. skaičius yra labai stipriai indikuojantis grėsmę, kad mūsų sveikatos apsaugos sistema ir resursai gali būti išbalansuoti, tam reikia labai rimtų ilgalaikių sprendimų“, – sakė prezidento patarėja.
„Dėl tokio disbalanso nukenčia patys pažeidžiamiausi“, – pridūrė ji.
Diskutavo, kaip sustiprinti pradėtą reformą
Anot I. Segaloviečienės, šalies vadovas su kandidate kalbėjo ir apie sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės regionuose gerinimą.
„Aptarti ir gydytojų trūkumo klausimai, natūraliai, be jokios abejonės, kalbame ir apie sveikatos reformą, sveikatos centrus, kurie įkurti 58 savivaldybėse. Buvo kalbama apie tai, kaip sustiprinti pradėtą reformą, ką padaryti, kad ji vyktų taip, kad žmonės regionuose pajaustų jos naudą“, – teigė patarėja.
Jos teigimu, M. Jakubauskienė pasižymi profesionalumu prevencijos, visuomenės sveikatos srityse.
„Sveikatinimo sritis, prezidento nuomone, emocinės sveikatos gerinimas, ypač – vaikų ir jaunimo, yra lūkestis labai didelis ir stiprus, norėtųsi neatidėliotinų darbų“, – kalbėjo I. Segalovičienė.
Anot patarėjos, prezidentas išsakė lūkesčius ir dėl vaistų prieinamumo, ypač – inovatyvių.
„Lietuva turi jų labai mažai, ypač gydant onkologines ligas, sprendimai dėl vaistų kompensavimo metais užtrunka, Lietuva Europos Sąjungos kontekste yra labai prastoje situacijoje, čia reikia rimtų sprendimų“, – sakė ji.
Ką tik pradėjo vadovauti VU Sveikatos mokslų institutui
M. Jakubauskienė VU Sveikatos mokslų institutui vadovauja nuo šių metų spalio 1 dienos. Kaip skelbia universitetas, jos mokslinių tyrimų sritys ir interesai apima visuomenės sveikatą ir epidemiologiją, visuomenės psichikos sveikatos temas, gyventojų sveikatą lemiančių veiksnių ir intervencinius tyrimus, sveikatos inovacijų kūrimą, sveikatos paslaugų ir sveikatos sistemos tyrimus.
Doc. M. Jakubauskienė nuo 2020 m. yra Europos Visuomenės sveikatos asociacijos (EUPHA) Visuomenės psichikos sveikatos sekcijos prezidentė ir tarptautinio mokslo komiteto narė. M. Jakubauskienė taip pat yra Europos komisijos mokslinių tyrimų ekspertė.
M. Jakubauskienė yra ir VU Verslo mokyklos Verslo administravimo (MBA) Antreprenerystės ir inovacijos studijų programos magistrė. 2023 m. išrinkta geriausia VU Medicinos fakulteto dėstytoja.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad prieš tai kaip galimas kandidatas į sveikatos apsaugos ministrus buvo įvardijamas Vilniaus rajono poliklinikos vadovas Evaldas Navickas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
