Pasak klimatologo, pavasario pradžia vis dar primena vėlyvą rudenį, nei ankstyvą pavasarį. Vis dėlto senoliai tikėjo, kad pagal pirmųjų kovo mėnesio dienų orus galima spėti, kokie bus kiti metų laikai: esą pagal kovo 1 dienos orus buvo galima nuspėti, koks bus pavasaris, pagal kovo 2 d. – vasara, – pagal kovo 3 d. – ruduo ar net žiema.
„Taigi, jeigu aiškintume tiesmukiškai, tai ką stebėjome praėjusį šeštadienį ir sekmadienį – tiek pavasaris, tiek ateinanti vasara turėtų būti debesuota su dažnais silpnais krituliais, o ruduo (pagal šiandienos orus) bent pajūryje dar ir vėjuotas – kas labai būdinga rudeniui“, – feisbuke rašo G. Stankūnavičius.
Kovas iš žiemiško tapo šiltu
Kita vertus, anot klimatologo, meteorologiniu požiūriu, kovas nėra pavasario mėnuo.
„Anksčiau, prieš 30–40 metų bent kas trečias kovo mėnuo buvo žiemiškas su vis dar pasitaikančiomis pūgomis, stipriu nakties šalčiu ir vos beprasidedančiu sniego tirpimu ir pavasario potvyniu. Dabartiniais laikais tokių žiemiškų kovo mėnesių būna vos vienas kitas per dešimtmetį“, – teigia G. Stankūnavičius.
„Be to, dažnai pavasario potvynis jau būna pasibaigęs (jis pagal savo pobūdį labiau primena žiemos (šaltojo sezono) poplūdį), pastovi sniego danga (jeigu tokia buvo) jau nutirpusi, įšalas išėjęs“, – priduria jis.
Remiantis vidutine kovo mėnesio temperatūra, per ilgiau nei 75 metus vidutinė šio mėnesio temperatūra Lietuvoje buvo neigiama (apie -0,1 – -0,4 laipsnio šalčio), bet per paskutinius 20 metų ji tapo teigiama (apie 0,3–0,8 laipsnio šilumos).
„Tai gerai paaiškina ir sniego dangos bei pavasario potvynio kovo mėnesį nebuvimą. Paskutinis žiemiškai šaltas kovas buvo 2018 metais, o paskutinis kovas, kai ilgiausiai išsilaikė sniego danga, grunto įšalas ir ledas ant vandens telkinių – 2013 metais. Priešingai patys šilčiausi kovo mėnesiai šį tūkstantmetį buvo 2007 ir 2015 metais“, – primena klimatologas.
Šios savaitės orų prognozė
Anot klimatologo, šiuo metu į Šiaurės ir Rytų Europą gali laisvai keliauti jūrinės oro masės, kurias lydi serija ciklonų nuo Atlanto.
„Tiesa, kol kas žymesnės šilumos tai neatneš, nes žiemos pabaigoje Šiaurės Atlantas yra „gerai išsivėdinęs“ ir tokio efekto, koks galėtų būti žiemos pradžioje ar rudens pabaigoje nebus“, – teigia G. Stankūnavičius, pridurdamas, kad mus pasieksiantis stiprus vėjas bus labai panašus į sąlygas, vyraujančias rudens pabaigoje ar žiemos pradžioje.
Savaitės pabaigoje bendra atmosferos cirkuliacija virš Europos ims keistis: slėgis Rytų ir Vidurio Europoje kils, o Vakarų – mažės.
„Todėl orai bus sausesni, atsiras didesni paros oro (tarp dienos ir nakties) temperatūros svyravimai. Vidutinė oro temperatūra šią savaitę tiek Vakarų, tiek Rytų Lietuvoje bus teigiama, tik savaitės pabaigoje popietinėmis valandomis Vidurio, Pietų ir Rytų Lietuvoje ji kils iki 10 laipsnių ir aukščiau, nors naktimis silpnai pašals. Stipriausias vėjas pajūryje (daugiausia vakarų krypties) prognozuojamas antradienį–ketvirtadienį, o maksimalūs vėjo gūsiai (iki 19–24 m/s) numatomi trečiadienio popietę“, – prognozuoja G. Stankūnavičius.
Koks bus likęs kovas?
Anot G. Stankūnavičiaus, išplėstinės vidutinės trukmės prognozės (ECMWF) rodo, kad mėnesio viduryje (per dvi ateinančias savaites) laukiamas orų atvėsimas, kuris turėtų būti susijęs su poliarinio anticiklono ar gūbrio įsiveržimu į Skandinavijos pusiasalį ir Baltijos regiono šiaurę.
„Piečiau esantiems rajonams tuo pat metu tektų sniego ir šlapdribos porcija bei nakties šaltis“, – teigia klimatologas.
Tiesa, poliarinio anticiklono trajektorija ir / arba intensyvumas gali labai keistis, todėl prognozes reikėtų vertinti kritiškai ir aklai jomis nepasitikėti.
Ilgalaikės orų prognozės kovą didelių šalčių nežada. Šis mėnuo pietinėje ir pietrytinėje Baltijos regiono dalyje prognozuojamas 0,5–2 laipsniais šiltesnis už normą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!