Apie tai daugiau diskutavo naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvios“ klimatologas Arūnas Bukantis ir nuo šalnų nukentėjusio ūkio vadovas Džiugas Palionis.
Pasak klimatologo, sausros atvejai Lietuvoje jau buvo nuo balandžio mėnesio fiksuojami. Vasaros vis tampa sausesnės ir karštesnės. Prognozuojama, kad birželio mėnesio kritulių kiekis galės būti 20-30 proc. didesnis už vidurkį.
Tiesa, kritulių kiekis yra labai netolygus visoje šalyje. Kartu su sausromis ateis ir karščio bangos, tačiau ateities prognozėmis dėl karščio nereikėtų tikėti. Pati vasara bus labai kontrastinga.
Birželio mėnesio orų prognozė
Klimatologas pateikė galimą orų prognozę birželio mėnesiui.
„Birželio mėnesį pirmoji šilumos banga yra numatoma pirmajame dešimtadienyje, birželio 7–10 dienomis, tačiau neturėtų pasiekti 30-ies laipsnių.
Toliau vėl atvėsinimas yra numatomas. Antrasis dešimtadienis bus vėsesnis, foninė temperatūra tarp 16–21 laipsnių ir trečiasis dešimtadienis bus drugnas, galima sakyti“, – kalbėjo jis.
A. Bukantis teigė, kad šių metų gegužės mėnesį pasitaikusių tokių šalnų dar nėra buvę.
„Ko gero, reikia pripažinti, kad tokių šalnų, kurios pasitaikydavo gegužės mėnesiais, būdavo anksčiau, tačiau, kad jos tęstųsi daugiau nei dvidešimt dienų su trumpomis pertraukėlėmis, tai yra anomalus reiškinys <...>“, – sakė jis.
Gegužės pradžia buvo neįprastai šalta – net šaltesnė už balandžio pradžią ir panaši į kovo mėnesį vyravusias temperatūras, o kaip pasekmė, atsirado nuostolių, kuriuos galėjo lemti šiaurinių oro masių įsitvirtinimas ir sudėtinga oro cirkuliacija Europoje.
„Pati vidutinė temperatūra rodo, kad gegužės pirmasis dešimtadienis ir antrasis dešimtadienis buvo šaltesnis keturiais, penkiais laipsniai, negu balandžio pirmasis ir antrasis dešimtadienis. Tai, galime sakyti, kad mes grįžome ne tik į balandžio pradžią, bet ir į kovo pradžią.
Tai, matyt, nulėmė ir didelius nuostolius. Priežastį įvardijant, visa Europa turėjo sunkų cirkuliacijos mechanizmą kadangi Vakarų, pietvakario Europoje buvo anticiklono, sausros taip pat jiems pakenkė.
O pas mus pernai įsivyravo toks, galima sakyti, arktinis oro masės liežuvis virš Baltijos regiono ir įsitvirtino netgi daugiau nei dviems savaitėms“, – komentavo ekspertas.
Tokie orai Lietuvoje nėra normalūs
Šiais metais pavasario metu neįprastai ilgai laikėsi labai žema temperatūra, kuri po augalų vegetacijos pradžios ir sužydėjimo staiga nukrito iki –10 laipsnių, o tokio šalčio augalai nepajėgia atlaikyti.
„Be abejo, nėra buvę tokių atvejų, kad taip ilgai ir tokia žema temperatūra laikytųsi. Turėkime omenyje, kad temperatūra netgi nukrisdavo iki –10 laipsnių <...>.
Reikia įsivaizduoti, kad augalai tokios temperatūros [–10 laipsnių] negali pakelti. Buvo balandžio pabaigoje prasidėjusi aktyvioji vegetacija, temperatūra netgi iki 12 laipsnių pakilo: sužydėjo visi augalai ir tada atšalimas užklupo“, – dalinosi A. Bukantis.
Ūkininkas: tai negrįžtamai pažeidė galimą derlių
D. Palionis teigė, kad pirmąsias gegužės savaites užfiksuotos kelios stiprių šalnų bangos, kai kur temperatūra krito iki –10 laipsnių, o tai negrįžtamai pažeidė žydinčių sodų žiedus ir galimą derlių.
„Tą gegužės mėnesį užfiksuota keletą bangų, ūkininkai registravo keliose vietose iki dešimties laipsnių šalnas, mes net diskutavome, kad čia jau kaip šaltis.
Kitoje Lietuvos dalyje registruota šiek tiek didesnė temperatūra. Tiesa, ta temperatūra yra pakankama, kad būtų nesugrįžtamai pažeidžiami žydinčių sodų žiedai ir potencialiai derlius“, – akcentavo jis.
Statistiškai, kaip teigė ūkininkas, –2, –7, –5 laipsnių šaltis yra ta riba, kuri, besitęsiant kelias valandas, gali sunaikinti iki 90 proc. derliaus.
Tiesa, savivaldybės sudarė pirmines komisijas, o Lietuvoje yra registruotas preliminarus registruotas derliaus nuostolis, kuris siekia 70-90 proc.
Darbuotojai net savaitgaliais darbuodavosi, kad išsaugotų derlių
Dėl gausių liūčių ir sudėtingų sąlygų darbuotojai net savaitgaliais dirbo soduose, stengdamiesi išsaugoti likusį derlių, kurio tikrąjį mastą bus galima įvertinti tik birželio viduryje, o apsaugos priemonės, kaip dangstymas ar laistymo sistemos, labiau tinka kaimyninei Lenkijai dėl kitokios jų sodų specifikos.
„Reikėtų paminėti, kad labai didelis liūčių kiekis yra, kai bandai tą medį pakelti ar likusį derlių potencialiai išsaugoti, tai mūsų mechanizacijos žmonės ir savaitgaliais važiuodavo į sodus. Stengiamės išlaikyti tai, ką dar galima išsaugoti, tikriausiai tik birželio viduryje žinosime, koks tas derlius.
Dangstymas, tunelinės sistemos, vėjo malūnai, lubinio laistymo sistemos labiau yra tinkamos mūsų kaimynams lenkams, kadangi jų sodo specifika yra visai kitokia“, – pasakojo jis.
Skirtumai tarp Lietuvos ir Lenkijos ūkininkavimo
Dėl skirtingos ūkininkavimo specifikos Lenkijoje sodų apsauga yra lengviau įgyvendinama, o Lietuvoje, kur vyrauja seni, platūs ir nuo pagrindinės vietos nutolę sodai, apsaugos priemonių taikymas yra sudėtingas, tačiau dėl klimato pokyčių gali tapti neišvengiamas.
„Šiek tiek statistikos: jeigu Lietuvoje užauginame 30 tūkst., 50 tūkst. Tonų obuolių, tai lenkai užaugina jų 5 ir 5,5 milijonų tonų. Vėlgi, jų specifika yra visai kitokia: jie, ploto prasme, turi mažus tonus <...>, tie sodai dažniausiai būna patogiai įkurti prie pat ūkininko namų.
Mūsų atveju, Lietuvoje vis dar turime senus sodus, kurie yra ilgamečiai, didelė dalis jų siekia ir dvidešimt ir keturiasdešimt metų: jie yra platūs ir aukšti. Dažniausiai Lietuvos ūkininkai jų turi keliasdešimt ar kelis šimtus hektarų, kurie yra nutolę nuo pagrindinės lokacijos.
Tai tokius sodus būtų sudėtinga uždengti, bet esant progai ir matant, kaip keičiasi klimatas, galbūt ir teks tai daryti“, – paaiškino nukentėjęs nuo šalnų ūkio vadovas.
Tai – nacionalinio lygio problema, bet ūkininkai jaučiasi išgirsti
D. Palionis taip pat prakalbo apie paramą ir ekstremalią padėtį ūkio sektoriuje: „mes jaučiamės visiškai išgirsti, jaučiame didžiulę paramą ir asmeninį indėlį iš tų pačių žmonių Žemės ūkio ministerijoje, ministrų, viceministrų“.
„Tai jau nebėra savivaldybių reikalas, apie tai yra plačiau šnekama. Visada lėšas skirsto Nacionalinė mokėjimo agentūra, tik tą metodiką patvirtina Žemės ūkio ministerija“, – toliau tęsė jis.
Dėl šalnų padarytos žalos problema tapo nacionalinio ir tarptautinio lygmens, todėl ekstremalios situacijos paskelbimas leis Lietuvai kartu su kitomis nukentėjusiomis šalimis kreiptis į Europos institucijas dėl pagalbos iš krizių valdymo fondų.
„Mes jau turime nebe savivaldybių lygyje esančią problema, apie tai yra kalbama nacionalinėje medijoje. Europos institucijos apie mus žino kaip apie nukentėjusią šalį.
Valstybės ekstremalios situacijos paskelbimas mums leis kartu su nukentėjusiomis šalimis (Lenkija, Vokietija, Vengrija) kolektyviai kreiptis į Europos institucija ir ten atverti krizių valdymui skirtus fondus“, – pabrėžė pašnekovas.
Kokių tikėtis pasekmių: ar kainos augs?
Ūkininkas, kalbėdamas apie kainas, ar dėl šių šalnų pasekmių padidės, teigė, kad jos yra koreliuojančios su kaimyninės šalies Lenkijos produktais.
Pavyzdžiui, obuolių iš Lenkijos, uogų iš Lenkijos kainos turėtų būti panašios. Tiesa, Lenkija taip pat nukentėjo nuo šalnų, tai nežinia, kaip iš tikrųjų dėliosis kainų situacija. Kad jos padidės, yra tikėtina, tačiau tik šiek šiek.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
