Kada prasideda tikrasis, ne kalendorinis pavasaris?
Pavasaris Lietuvoje prasideda ne kovo pirmąją, o tada, kai bendra paros temperatūra persiverčia iš minusinės į pliusinę.
„Klimatologiškai nulio riba skiria klimatologinę žiemą, nuo klimatologinio pavasario. Vadinasi žiema yra tas laikotarpis, kai vidutinė paros temperatūra yra neigiama“, – kalbėjo klimatologas Donatas Valiukas.
Lietuvoje šis pokytis įvyksta kovo mėnesį, tačiau pastebima, kad paskutinieji vasariai tikrai nepasižymi žemomis temperatūromis, todėl pavasaris gali ateiti ir anksčiau.
„Jeigu jau žiūrėti, tai ta riba tarp teigiamos ir neigiamos temperatūros, pagal daugiametes normas, pajūryje pasikeičia kažkur apie, pirmą kovo dešimtadienį, o didžiojoje Lietuvos dalyje jau kovo antrą dešimtadienį.
Ir dar ką galima prisiminti, kad paskutinių dviejų metų vasariai buvo pakankamai šilti. Tiek pernai, tiek užpernai buvo vasariai šiltesni irgi, trimis laipsniai, nei yra įprastai. Ir paskutinis toks šaltas vasaris buvo 2012 metais, kuomet vidutinė temperatūra buvo net - 8,9 laipsniai“, – kalbėjo klimatologas.
Tendencija – pavasaris ilgėja žiemos sąskaita
Klimatologai pastebi, kad vyrauja tendencija, jog pavasariai ateina vis anksčiau. Žiema trumpėja, o pavasaris ilgėja žiemos sąskaita. Pavasaris ir šiemet gali būti ilgesnis, nei įprasta. Pereinamuoju laikotarpiu, kuomet žiemą keičia pavasaris dažnai pasitaiko nemalonių gamtos reiškinių.
„Pereinamuoju laikotarpiu naktimims greičiausiai būna minusas, dieną pliusas, tai gali būti ir tokios šlapdribos ir to pasnigimo, toks permainingas kritulių būvis. Gali lemti ir lijundrą ir plikledį, tie svyravimai susiję su tokiais dariniais“, – kalbėjo D. Valiukas.
Viskas dėl klimato kaitos
Klimato kaita paveikia visas gyvenimo sritis ir nors atrodo, kad pasikeitimai vyksta, kur nors Arktyje, Bangladeše, ar vandenynuose, bet neapsigaukite, klimato kaita paveikia ir Lietuvą. Trumpėjančio žiemos Lietuvoje yra tikrų tikriausias klimato kaitos padarinys.
„Reiktų atkreipti dėmesį į klimato kaitą ir kaip viskas keičiasi. Bendra žiemos tendencija yra tokia, kad sniego Lietuvoje iškrenta vis mažiau ir dienų kuomet žemė pasidengia sniego danga – mažėja“, – minėjo VU klimatologijos katedros specialiste Lauryna Šidlauskaitė.
