„Siekiant užtikrinti veiksmingą ekstremaliųjų situacijų valdymą, Lietuvos gyventojų saugumą, atsakingų tarnybų ir institucijų bendradarbiavimą, būtina koordinuoti veiksmus ir aiškiai žinoti, už ką kuri tarnyba atsakinga. Tokios pratybos reikalingos ir tam, kad visos institucijos gebėtų tinkamai atlikti savo funkcijas ir užtikrinti visuomenės saugumą ir informavimą tikro pavojaus atveju“, – pranešime sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Pratybų metu bus vertinamas institucijų gebėjimas operatyviai perduoti ir atnaujinti informaciją apie branduolinę avariją, taip pat bus tikrinama gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos (GPIS) veikla ir tai, kaip teikiama pirminė informacija bei rekomendacijos gyventojams.Civilinės saugos pratybų tikslus laikas iš anksto nenurodomas. Šių pratybų vadovas – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktorius Saulius Greičius – laiką dalyviams paskelbs pratybų dieną.
Planuojama, kad pratybose dalyvaus 16 valstybės institucijų ir visos šalies savivaldybės.
Per pratybas numatomas gyventojų apie galimą pavojų perspėjimo ir informavimo sistemos tikrinimas – gyventojams bus išsiųstos perspėjimo žinutės į mobiliuosius telefonus, visoje šalies teritorijoje kauks sirenos, Lietuvos radijo ir televizijos eteryje bus transliuojamas tekstinis ir balsinis perspėjimo pranešimas.
Vidaus reikalų ministerija kviečia gyventojus pasitikrinti, ar perspėjimo pranešimai juos pasiekia. Kaip įsijungti perspėjimo pranešimų priėmimo funkciją savo mobiliajame telefone, galima sužinoti portale www.lt72.lt.
Remiantis 2020 metais atlikta gyventojų apklausa, 82 proc. Lietuvos gyventojų yra girdėję apie GPIS, 67 proc. nurodo, kad perspėjimo pranešimą kada nors yra gavę į savo mobilųjį telefoną.
Tačiau tik 38 proc. Lietuvos gyventojų žinotų, kokių svarbiausių veiksmų reikėtų imtis, jei įvyktų branduolinė avarija, ir tik 44 proc. turi sukaupę būtiniausių maisto ir vandens atsargų, kad galėtų 72 val. neišeiti iš gyvenamojo būsto.
