Visi susirgusieji rajono gyventojai yra iš Garliavos, Kauno mieste 2 atvejai fiksuoti Aleksoto ir vienas – Vilijampolės mikrorajone.
Kaip nurodė NVSC Kauno departamento Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Valaikienė, iš paskutiniųjų trijų atvejų vienas susirgęs asmuo gyvena daugiabutyje, du – individualiuose namuose ir vandenį šildosi patys.
„Visi asmenys yra hospitalizuoti, šiuo metu situacija ligoninėje yra kintanti, todėl pasakyti tiksliai, kiek yra asmenų ligoninėje, negalime. Paskutiniais žinomais duomenimis, reanimacijoje-intensyviojoje terapijoje yra gydomas vienas asmuo“, – ketvirtadienį surengtoje konferencijoje komentavo ji.
Anot NVSC, nėra duomenų ir apie tai, kad susirgę asmenys būtų lankęsi kokioje nors vienoje viešoje vietoje, kurioje galėjo užsikrėsti.
„Susirgę asmenys gyvena tiek daugiabučiuose, tiek vienbučiuose (nuosavuose) būstuose. Daugeliui jų karštą vandenį tiekia bendrovė „Kauno energija“, kai kurie naudoja asmeninius vandens šildytuvus, vienas iš susirgusiųjų naudoja šulinio vandenį. Todėl kaip užsikrėtimo priežastį įvardyti vieną šaltinį negalima“, – dar anksčiau pranešime NVSC teikė apibendrintą situaciją.
NVSC Kauno departamentas yra organizavęs laboratorinių vandens tyrimų atlikimą susirgusiųjų gyvenamuosiuose būstuose, jų rezultatų laukiama dešimt dienų.
Ar saugu gerti vandenį?
Paklausta, ar gyventojams saugu gerti vandenį, specialistė priminė, kad legionelioze užsikrečiama įkvėpus bakterijų.
„Vandenį žmonės gali gerti, žmogus žmogaus neužkrečia, reikia įkvėpti legionelių į plaučius tam, kad užsikrėsti legionelioze“, – paaiškino A. Valaikienė.
Ji priminė, kad inkubacinis legioneliozės periodas yra nuo 2 iki 10 dienų, kartais užsitęsia iki 3 savaičių: „Šiuo metu paskutinis asmuo, pagal surinktus duomenis, pajautė simptomus balandžio 29 dieną.“
Ko ėmėsi Kauno departamentas?
Kauno departamento specialistai, bendradarbiaudami su Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos Kauno teritorinio skyriumi dalyvaus neplaniniuose patikrinimuose, siekdami detaliau įvertinti situaciją ir teikti konsultacijas gyventojams bei šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojams.
Vos gavus informaciją apie pirmuosius atvejus ir vėliau kaskart gavus pranešimus apie naujus atvejus Kauno departamentas susisiekia su daugiabučių administratoriais ir teikia informaciją apie tai, kokių būtina imtis prevencinių priemonių.
Dėl aktyvaus gyventojų informavimo bendraujama su Kauno miesto ir rajono savivaldybėmis ir Garliavos seniūnija.
Gegužės 2 d. inicijuotas tarpinstitucinis pasitarimas, kuriame dalyvavo Kauno rajono savivaldybės, UAB „Kauno vandenys“ Vičiūnų vandenvietės ir AB „Kauno energija“ atstovai. Jame buvo aptarti tiekiamo geriamojo vandens stebėsenos rezultatai, aiškinamasi, kas galėjo lemti vandens tiekimo galimus sutrikimus, bei sprendžiama, kaip galima būtų užtikrinti pastovų tinkamos temperatūros karšto vandens tiekimą daugiabučiuose namuose Kauno rajone, bei informuoti individualių namų gyventojus apie karšto vandens sistemų profilaktikos priemones.
Po šio pasitarimo Kauno rajone daugiabučių namų įvaduose UAB „Kauno vandenys“ paėmė šalto geriamojo vandens mėginius legionelėms nustatyti, laukiama tyrimų rezultatų. AB „Kauno energija“ Kauno miesto ir Kauno rajono centralizuoto karšto vandens tiekimo tinkluose padidino tiekiamo termofikacinio vandens temperatūrą, kad pastatų karšto vandens sistemose ji būtų ne žemesnė kaip 65 0C, ir informavo daugiabučių namų administratorius dėl termo šoko vykdymo. Kauno rajono savivaldybės administracijos Garliavos seniūnijai pateiktos legioneliozės profilaktikos rekomendacijos ir paprašyta išplatinti gyventojams.
Kauno departamentas raštu kreipėsi į Kauno apskrities asmens sveikatos priežiūros įstaigas, kad šios užtikrintų aktyvų įtariamų legioneliozės ligos atvejų laboratorinį ištyrimą, nustatytų ne tik sukėlėją, bet ir jo rūšinę priklausomybę, kad būtų galima nustatyti, ar šie ligos atvejai susiję tarpusavyje.
Kaip plinta legioneliozė?
Legioneliozė – plaučių uždegimo rūšis, kurią sukelia Legionella bakterijos. Maždaug vienas iš dešimties susirgusiųjų šia liga miršta. Šios bakterijos plinta per vandens dulksną (aerozolius), dažniausiai dėl netinkamai prižiūrimos ar sukonstruotos vandentiekio sistemos.
Legionella bakterijos dauginasi 20–50 laipsnių Celsijaus temperatūros vandenyje, o aukštesnėje nei 50 laipsnių temperatūroje bakterijos gyvuoja, tačiau nebesidaugina. Legionella bakterijos žūva, kai vandens temperatūra pakyla virš 65 laipsnių.
Legionelioze galima užsikrėsti įkvėpus bakterijomis užteršto vandens dulksnos. Liga nėra perduodama vienam žmogui nuo kito ar geriant vandenį. Šios ligos galima išvengti, jei nuolat būtų palaikoma ne žemesnė 50 laipsnių temperatūra visuose vartotojų vandens čiaupuose.
