Kelmės rajono ūkininkai pasipiktinę – vėjo jėgainių statytojai rausia jų žemę

Daugiau apie tai – TV3 žiniose. 

Kelmės rajono ūkininkas Martynas skundžiasi, kad vėjo jėgaines statanti bendrovė elgiasi įžūliai. Sako, kad neatsiklausia ir rausia jiems priklausančią žemę.

„Atvykom į nuosavą sklypą, nieks su mumis nederino jokių leidimų, ar mes leidžiam, ar neleidžiam kasti tranšėjas mūsų sklype, versti žemes“, – kalba Kelmės r. ūkininkas Martynas Puidokas. 

TAIP PAT SKAITYKITE:

Ūkininkai galės gauti iki 280 tūkst. eurų paramos: įsidėmėkite, iki kada kreiptis

Ministerija netrukus skelbs 13,5 mln. eurų paramos kvietimą ūkininkams

Galime sulaukti neregėto kainų šuolio: dėl nykstančių pieno ūkių prognozės niūrios

„Kitam to lauko gale buvo nukasti nenukulti miežiai, 500 metrų miežių apie 2 metrus nukasė ir niekas nekalba apie žalos atlyginimą, jokių derybų net nebuvo“, – sako Kelmės r. ūkininkas Vytautas Puidokas. 

„Kelio sankasas, turime aikštelę, turime užvežtą skaldą, turime paruoštą pagal koordinates, čia stovės jėgainė, jai irgi paruošta, nukasta teritorija“, – teigia Kelmės r. ūkininkas Rolandas Sabaliauskas. 

Tačiau tik darbams įsibėgėjus rangovai žada susitikti su vietiniais. O pasak ūkininkų, iki to laiko statybos leidimas net neturėjo būti išduotas. 

„Visi darbai, ar šitam keliui, ar šitai aikštelei, tai turi būti išduodamas statybos leidimas. Mes gyvename tokioje valstybėje, visi darbai, kurie daromi, turi būti suprojektuoti ir išduodami leidimai“, – tikina R. Sabaliauskas. 

Pripažįsta – klaidų pasitaiko

Ūkininkai matuoja kelią – 4,80 m.

„Savivaldybė parašiusi, kad 6 metrai“, – teigia ūkininkas. 

Prieš pradedant darbus kelio plotis buvo 6–7 metrai, tuomet čia galėjo prasilenkti ne tik automobiliai, bet ir žemdirbių technika. Dabar kelias susiaurėjo. Ūkininkų netenkina paaiškinimas, kad investuotojai stiprina kelio dangą. 

„Stipresnė kelio danga reikalinga vėjo jėgainėm vežti, betonui ir pačiai jėgainei, ne ūkiams. Įdomiai gaunasi, kad Kelmės rajono savivaldybei vėjo jėgainių statytojai svarbesni nei ūkininkai, kurie čia ūkininkauja 30 metų“, – komentuoja ūkininkas Tomas Žukauskas.   

Projekto, kurį vysto Estijos kapitalo įmonė „Enefit“, vadovas Rokas Smilingis sako, kad visi darbai suderinti su atsakingomis institucijomis. 

„Mes statom viską pagal statybų leidimus ir nevykdom jokių nelegalių statybų“, – tikina projekto vadovas Rokas. 

Tačiau pripažįsta – pasitaiko klaidų. 

„Parkas yra didelis, 90 megavatų, statosi 14 jėgainių. Statomi keliai, tiesiami kabeliai, ruošiama infrastruktūra. Pasitaiko tokių dalykų, padaro žmonės klaidų, kartais nuvažiuoja ne ten, kartais žemes ne ten išpila, kartais kažkur ne tą iškasa. Žmonės klysta“, – dalijasi R. Smilingis. 

Pykčiai nesibaigia

Daugiausiai konfliktų kyla dėl kelių, nes vežant sunkius krovinius į laukus, kelius reikia sutvirtinti, o atliekant darbus, taupymo sumetimais, keliai susiaurinami ir nebelieka galimybės prasilenkti ūkininkų technikai. Investuotojus užstoja ir rajono meras.

„Vystytojai numatę ir prasilenkimo saleles, bet aukštesnis kelias, tvarkingai išpjautais grioviais yra ilgaamžiškas kelias, patvarus kelias. Ir čia mes turim tą suprasti, ir ūkininkai turėtų suprasti, jie nori kelią turėti ilgalaikį ar trumpalaikį lauko kelią“, – kalba Kelmės r. meras Ildefonsas Petkevičius. 

„Jeigu nebuvo kelių jokių arba jie buvo labai prastos kokybės, mes negalim visur padaryti 9 m pločio kelio, kur per mėnesį pravažiuoja dvi transporto priemonės“, – aiškina projekto vadovas. 

Pykčiai tarp ūkininkų ir žalios energijos tiekėjų nesibaigia ir toliau – vieni kaltina šaliai svarbių projektų žlugdymu, kiti atsako, kad tokie projektai didelės naudos rajonui ar Lietuvai neatneš, tik sukraus turtus vystytojams. 

„Jei mes kalbame apie energetinę Lietuvos nepriklausomybę ir atsinaujinančią energetiką, tokius projektus žlugdyti, nežinau…“, – kalba Rokas Smilingis. 

„Kai pritrūkstat argumentų, kalbat apie energetinę nepriklausomybę, bet ta energetinė nepriklausomybė yra paprastų kaimo žmonių sąskaita. Pelnas į Estiją, žemę rausia lietuviai, statys lenkų ar ispanų inžinieriai, o baidyklės atiteks kaimiečiams“, – komentuoja ūkininkas M. Puidokas.

Į šių 14 vėjo jėgainių parko statybą Estijos įmonė „Enefit“ investavo pusantro šimto milijono eurų.

Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio viršuje.

Pasirodžius šiai publikacijai „Enefit Green“ atsinaujinančiosios energijos projektų vadovas Rokas Smilingis bendrovės poziciją papildė tokiu komentaru:

„Vėjo jėgaines įrengiame tik tuose žemės sklypuose, dėl kurių susitarėme su jų savininkais, ir tik pagal pasirašytų sutarčių sąlygas. Tai galioja ir tais atvejais, kai keliai ir kabeliai tiesiami pagal servitutų sąlygas.

Įrengiant vėjo jėgaines pasitaikančius techninius nesklandumus stengiamės išspręsti tardamiesi su žemės savininkais. Tarp tokių pavienių atveju buvo nedidelis dirvožemio užpylimas ant ūkininko žemės. Netyčinė ir nedidelė žala, kaip ši, gali nepažeisti teisės aktų reikalavimų, tačiau tokiu atveju rangovai nedelsdami informuoja žemės savininką apie įvykusį incidentą ir pasiūloma kompensacija.

Kelių statyba iki įrengiamų vėjų jėgainių visada yra vykdoma laikantis reikalavimų, o jų plotis atitinka galiojančius teisės aktus. Šiuo metu statomas projektas „Kelmė II“ yra patvirtintas savivaldybės ir bus naudingas vietos bendruomenei, atnešdamas papildomų lėšų į savivaldybės biudžetą ir investicijų į rajono infrastruktūrą.

Viso projekto metu bendraujame su vietos bendruomene, kad išgirstume visas nuomones ir rastume bendrus sprendimus. Dirbdami matome, kad dauguma gyventojų supranta projekto svarbą ir naudą, o mes stengiamės ne tik įgyvendinti projektą, bet ir būti gerais kaimynais bendruomenei.

Aktyviai bendradarbiaujame su vietos bendruomenėmis ir šiuo metu rengiame išsamų paramos planą, skirtą mūsų veiklos poveikiui spręsti. Visiškai pritariame savivaldybių ir bendruomenių pozicijai, kad bendruomenės mokestis, sudarantis 1 Eur/MWh pagamintos elektros energijos, turėtų būti skiriamas tiesiogiai savivaldybei ar bendruomenei, kurioje pagaminta elektros energija.

Šiuo metu siūlomas bendruomenės mokesčio surinkimo ir paskirstymo mechanizmas apima Nacionalinę mokėjimo agentūrą. Tačiau manome, kad būtina nustatyti aiškias ir skaidrias šių lėšų skirstymo taisykles, kad būtų užtikrinta, jog šios lėšos būtų naudingos vietos bendruomenėms, kuriose vykdomi mūsų projektai. Raginame atitinkamas valdžios institucijas teikti pirmenybę sąžiningos ir teisingos bendruomenės mokesčio paskirstymo sistemos įgyvendinimui.“