kad nuodija tai negerai,bet yra kita puse-visur prisikta tu augintiniu,jegu ka sutinki vedziojant suni geriau eit issyk tolyn kad nesinervuot nes to suns nera i ka paziuret bet jau lojimas ,puolimas net cypimas inkstimas ner zodziu,as tai aciu dievu ne didmiesty gyvenu-pyskaimy,bet ir cia tas pats,kaip ir visur ,nusikta nudrengta

Žeme skirta visiems ir gyvūnams ir žmonėms.Nera baisesnio gyvūno už žmogų.Dažnai kai kuriems žmonėms būna viskas blogai.Kuo bloga laukinė katė ,kad ji gimė gamtoje,o ne kokioje veisykloje ,ir jos nepaėmė jokia poniutė,mat jinai paprasta ir nekilminga ..Jeigu mieste nebus laukinių kačių tai nepraeisim pro peles ir.žiurkes. kurias gaudo tik laukinės katės.Naminės katės visko pertekusios bijo pelių.Prieš daugelį metų viename Prancūzijos mieste buvo išnaikintos laukinės katės..Miestą taip užpuolė žiurkės ,kad nepadėjo nei spastai ,nei nuodai.Tuomet miesto valdžia nusprendė ,kad reikia atvežti laukinių ksčių iš kitų vietovių.Taip ir padarė tuomet suprato kokia reikšmę turi laukinės katės miestui

Laukinių gyvūnų ir paukščiai skaičius turėtų būti reguliojamas valstybės. Tad ne patys žmonės turi užsiimti tokia veikla, tačiau tai turėtų daryti valstybinės tarnybos. Mėtymas šiukšlių, nuodų ar kitaip teršimas gamtos yra nusikaltimas, už kurį turi būti baudžiama. Nors iš ties nemalonu, kai varnos skrisdamos būriais apkakoja gamtoje esančius žmones, kai jos nukapoja daržuose braškes, kai nulesa trešnias, kai nulesa graikiškus riešutus. Tad jų skaičius gali būti mažinamas, jei mes nemėtysime joms maisto žiemos metu ir jų nemaitinsime. Kačių valkataujančių irgi neturi būti daug, nes jos nešioja įvaires ligas. Tad visur turi būti tvarka ir viskas turi būti reguliuojama. Bet valdžia pasiima mūsų pinigus ir nieko nedaro, todėl žmonės imasi laukinių kačių reguliavimo. O ir patys žmonės savo naminių gyvūnų sacininkai ne visuomet elgiasi tinkamai, nesusirenka gyvūnų išmatų ir taip dažnai būna pilnas miestas šių išmatų. Todėl ir vyksta tokios kovos.

Naikinti šituos gauruotus parazitus, prisudauginę kažinkiek kad jau nėra ramybės