Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Kad sužinotų, kokio dar viešojo transporto trūksta Kauno gatvėse, miesto valdžia nepagailėjo penktadalio milijono eurų. Už 216 tūkst. eurų užsakė galimybių studiją ir jau turi atsakymą.
„Tramvajaus variantas kaip ir tinkamiausias Kaunui. Bėginė transporto priemonė pakelia miestą iki didmiesčio“, – teigė „Smart Continent LT“ vadovas Andrius Jaržemskis.
Kauniečiai negaili kritikos
Maršrutą, kuriuo pirmiausia miesto valdžia matytų riedantį tramvajų, sudarė apklausę 10 tūkst. kauniečių ir ištyrę jų judėjimo įpročius. Esą dauguma kauniečių palankiai vertino tramvajų.
„Važiuotų Šiaurės, Pramonės, Baršausko, Tunelio, Karaliaus Mindaugo, Birštono gatvėmis link Pilies žiedo. Tas maršrutas aptarnautų daugiausia žmonių, keliaujančių mieste, ir kelionės būtų patogesnės“, – tikino Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.
O gatvėje kalbinti kauniečiai svarsto, ar Kauno valdžios užmojai ne per dideli:
„Yra troleibusai, autobusai ir visko gana, nereikia tramvajaus.“
„Vėl visokių bėgių bereikalingų, vėl iš naujo knisim...“
„Jeigu jie atrodytų gražiai, šiuolaikiškai, su kondicionieriais.“
„Man tai beprasmiška atrodo, maži miestukai mūsų, Dieve mano, gal kur Vakarų Europoj, Amerikoj, o mums čia, Dieve mano...“
Valdininkai viliasi – jei susisiekimas pagreitėtų, galbūt taip pavyktų žmones persodinti iš nuosavų automobilių į viešąjį transportą. Tramvajus miesto eisme visur turi pirmenybę.
„Yra greitis, dažnis ir talpa. Tramvajus suteikia komfortiškesnę kelionę, nes žmogui yra daugiau vietos jame pagal tai, kaip jis koncepciškai organizuojamas. Plius jis turi pirmenybę prieš automobilius, jis nestovi spūstyse, aišku, teks visiems pakeisti įpročius, gal pakeisti kelių eismo taisykles“, – dėstė A. Jaržemskis.
Atsieitų iki 240 milijonų
Taigi norai norais, bet kaip su Kauno finansinėmis galimybėmis? Tramvajaus įrengimas atsieitų milžiniškus pinigus – bemaž ketvirtį milijardo.
„Šita linija paskaičiuota su depo rekonstravimu, su trasos įrengimu, su transporto priemonėm, su inžinerine infrastruktūra – kainuotų iki 240 milijonų“, – teigė M. Matusevičius.
Išgirdę kiek tektų pakloti pinigų, žmonės piktinasi, kad Kauno valdžia ketina ištaškyti milžinišką sumą:
„Manau, juos reikėtų kitur panaudot, yra didesnių bėdų nei tramvajus.“
„Tie 250 milijonų jie uždirbami, jei bus patenkinti miestiečiai ir galbūt užsieniečiai, kurie atvyks į Kauną, pagerės dar labiau įvaizdis miesto.“
„Jei iš Kauno miesto biudžeto, tai manau, kad nepavežtų.“
Savivaldybės atstovai tikina, kad miestas vienas tokios finansinės naštos esą ir nesiryžtų užsikraut.
„Tokie miestai kaip Lenkijos Torunė arba Italijos Brešia, matome, kad gavo daugiau nei 80 proc. iš valstybės ar ES lėšų“, – vardijo M. Matusevičius.
„Kaunas šiek tiek išsiveržė į priekį, bet, aišku, reikia politinių sprendimų, kad tai būtų įgyvendinta“, – tikino A. Jaržemskis.
Europos Sąjunga gal ir paremtų, bet iš Lietuvos vyriausybės, kaip visur mėgsta pabrėžti Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, paramos gali sulaukti nebent „kiaurą nulį“.
Skaičiuojama, kad vienos tramvajaus linijos įrengimas užtruktų apie 5–7 metus. Vėliau būtų įrengiamos vis naujos trasos pagal poreikį.
„Daugelis panašaus dydžio miestų, tie, kas pasirinkę tramvajų, džiaugiasi ir plėtoja tą tinklą. Tai sukuriama investicija ilgam laikui, tai, ko nepadarė mums mūsų tėvai, mes turim padaryt savo vaikams“, – teigė A. Jaržemskis.
Jau kelis dešimtmečius ir Vilnius vis užsimena apie tramvajaus liniją, bet kol kas tai tik lieka kalbomis.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
.jpg)
