Bylos duomenimis, kaltinamasis N. J., siekdamas apgaule gauti kreditą bei subsidiją iš verslumą skatinančio projekto, finansuojamo iš Europos socialinio fondo, galimai turėdamas nusikalstamą sumanymą suklaidinti atsakingus asmenis, jau turėdamas transporto priemonę „Porsche Cayenne“ ir žinodamas, kad transporto priemonės už 34 tūkst. 500 eurų nepirks, šiuos duomenis įtraukė į juridinio asmens prašymą verslumo skatinimo kreditui gauti.
Kaip pranešė teismas, L. C. kaltinamas, jog būdamas uždarosios akcinės bendrovės direktoriumi šioje bendrininkų grupėje veikė kaip padėjėjas. Manoma, jog veikiant kartu su kaltinamuoju N. J. jis pateikė realybės neatitinkančius dokumentus, reikalingus N. J. apgaule įgyti kreditą ir subsidiją.
Pateikus galimai klaidingus duomenis ir gavus palankų sprendimą suteikti 24 tūkst. eurų kreditą, 2018 metų vasario 18 dieną kaltinamieji galimai pasirašė tikrovės neatitinkančius dokumentus – transporto priemonės „Porsche Cayenne“ pirkimo-pardavimo sutartis.
Vienoje sutartyje nurodoma, jog L. C. įmonė iš N. J. perka minėtą automobilį už 5 tūkst. eurų, o kitoje sutartyje nurodoma, jog N. J. vadovaujama įmonė iš L. C. vadovaujamos įmonės perka tą patį automobilį už 34 tūkst. 500 eurų, nors toks sandoris taip pat, manoma, nevyko.
Įtariama, jog po kelių dienų, vasario 21 dieną, N. J. pasirašė kredito sutartį, kuria prieš kredito gavimą įsipareigojo pateikti dokumentus, pagrindžiančius kredito panaudojimą pagal paskirtį ir pateikė galimai suklastotą „Porsche Cayenne“ pirkimo-pardavimo sutartį, vėliau gavo 24 tūkst. eurų kreditą.
Tęsdamas galimai nusikalstama veiką ir žinodamas, kad pagal projektą paskolos gavėjas turi teisę gauti 50 procentų darbuotojų dalies darbo užmokesčio kompensaciją, N. J. pateikė paraišką ir gavo 12 tūkst. eurų subsidiją.
L. C. kaltinamas bendrininkavimu kreditiniam sukčiavimui, N. J. – kreditiniu sukčiavimu.
Per ikiteisminį tyrimą abu kaltinamieji savo kaltės klausimą komentuoti atsisakė.
