Nors vaistinių plėšimus vykdo vaikai, kartais būdami grupėje, ne po vieną, ekspertai sako, kad susiformavusiomis gaujomis to vadinti negalima. Policija paantrino, kad į šią veiklą įsitraukia ir suaugusieji, vienas iš jų – apiplėšęs 20 vaistinių – neseniai sulaikytas.
Darbuotojai sukrėsti, o įmonė patyrė 10 tūkst. eurų nuostolį
„Gintarinės vaistinės“ rinkodaros vadovė Irena Tėvelienė portalui tv3.lt patvirtino, kad užėjo naktinių vagysčių banga – pasitaiko nemažai pavienių vaikų arba jų grupelių intervencijų į vaistines. Dėl to vaistinių darbuotojai jaučia nerimą ir įtampą darbo vietoje, sakė ji.
Paskutiniai vaistinių plėšimai fiksuoti praeitą savaitę, o šiomis dienomis situacija kiek aprimo, tačiau atsipalaiduoti iki galo negalima, kol dar vyksta policijos ir institucijų tyrimai.
„Vaikai vagia prekes, pinigus, grasina, vykdo psichologinį smurtą prieš darbuotojus. Per pastarąsias keletą savaičių įvyko ir keli naktiniai apiplėšimai, kurių metu buvo išdaužomi langai, išlaužomos durys, pavagiami pinigai ir buvo patirti nemaži finansiniai nuostoliai, siekiantys beveik 10 tūkst. eurų. Deja, dėl šių išpuolių turėjome atsisakyti turėtų aukų dėžučių vaistinėse, kuriose surinktos lėšos buvo skiriamos labdaros fondui“, – įvykių detales atskleidė I. Tėvelienė.
Sunerimę dėl darbuotojų ir prekybos vietų saugumo, „Gintarinės vaistinės“ atstovai ėmėsi saugumo priemonių. Kaip nurodė I. Tėvelienė, kiekvienoje vaistinėje yra pavojaus mygtukai, kuriuos paspaudę darbuotojai gali sulaukti saugos tarnybų.
„Rekomendavome darbuotojams pamačius įtartinas vaikų grupes nieko nelaukiant kviesti saugos tarnybas“, – pridūrė „Gintarinės vaistinės“ rinkodaros vadovė.
Be to, vaistinėse įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, o policija buvo informuota apie kiekvieną įvykdytą vagystę ar bandymus.
Nusikaltėlių įžūlumas neigiamai paveikė vaistinių darbuotojus, todėl tikisi bendradarbiaudama su policija užkirsti kelią tokio pobūdžio nusikaltimams ir užtikrinti saugias darbo vietas darbuotojams.
„Didžiausia problema yra tai, kad mūsų vaistinių darbuotojai nesijaučia saugūs darbo vietoje, jie patiria stresą, o mums labai svarbu, kad vaistininkas savo darbo vietoje jaustųsi saugus ir galėtų koncentruotis į savo misiją – rūpintis pacientų sveikata“, – nurodė I. Tėvelienė.
Pagalbos kreipėsi į ne vieną instituciją
Tačiau sudrausminti nusikalstamą vaikų elgesį – užduotis ne iš lengvųjų. Pagal teisės aktus mažamečiai iki 14 metų bei jaunuoliai iki 16 metų tik nedidele dalimi atsako už savo veiksmus.
Vaistinių tinklas apie visus nusikalstamos veikos atvejus praneša ne tik policijai, bet ir Kauno miesto savivaldybės administracijai, nes vaikų nusikalstamam elgesiui įvertinti policijos specialistų kompetencijos nepakanka.
„Tyrimai pradėti, laukiame rezultatų, taip pat paprašėme atsakingų institucijų imtis visų įmanomų veiksmų, kad apsaugoti darbuotojus nuo neadekvataus vaikų elgesio“, – teigė I. Tėvelienė.
Jos teigimu, kituose miestuose taip pat pasitaiko vagysčių, tačiau su tokiu cinišku ir nevaldomu nepilnamečių elgesiu susiduriama išskirtinai tik Kauno mieste.
„Suprantame, kad policijai ir vaikų teisių tarnybai susitvarkyti su tėvų neprižiūrimais vaikais, kurių amžius siekia vos 13 metų, yra tikrai sudėtinga ir reikia kompleksinių visų institucijų sprendimų“, – minėjo pašnekovė.
Daugiausiai į vaistines brovėsi naktį
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) atstovė Odeta Vaitkevičienė patvirtino, kad plėšimas iš vaistinių – būtent Kaune pasitaikantis reiškinys.
„Yra tam tikrų jaunuolių Kauno mieste, kurie vykdo smulkias vagystes daugiausiai iš prekybos vietų“, – sakė O. Vaitkevičienė. Visgi to negalima laikyti vienareikšmiška tendencija – vagystes atlieka ne tik vaikai, tvirtino policijos atstovė.
Iš viso Kauno apskrities vyriausiame policijos komisariate pradėtas 21 ikiteisminis tyrimas dėl vagysčių iš vaistinių. 5 iš jų yra atvirosios vagystės, vykdytos dienos metu, o likę 16 – naktiniai įsilaužimai.
Kauno policijos atstovė nurodė, kad šiemet nuo sausio 1 d. iki birželio 30 d. iš viso registruoti 45 nepilnamečių atliktų vagysčių atvejai. Vaikai ir paaugliai neteisėtai savinasi dažniausiai šias prekes: alkoholinius gėrimus, saldumynus, loterijos bilietus, kvepalus. Fiksuoti pavieniai atvejai, kai buvo pavogti pinigai iš kasos aparatų arba pinigai iš pirkėjų.
O. Vaitkevičienės teigimu, vaikai ir jaunimas, apšvarinantys prekybos centrų parduotuves, dažniausiai yra identifikuojami ir policijai žinomi. Be to, daugiausiai tokio pobūdžio nusikaltimų tarp nepilnamečių yra fiksuojama dienos metu.
Be to, nagrinėdama vaistinių apiplėšimus, praeitą penktadienį policija išplatino pranešimą apie pilnamečio asmens sulaikymą, kuris prisipažino įvykdęs ne vieną vagystę iš vaistinių.
„Spalio 7 d. Kauno apskrities policijos kriminalistai sulaikė vyrą (gim. 1987 m.), kuris, kaip įtariama, įvykdė ne vieną vagystę iš vaistinės. Apklausos metu vyras prisipažino ir dėl daugiau analogiškų vagysčių ne tik Kaune, , bet ir Vilniuje, Jonavoje ir Elektrėnuose (jo paties teigimu, yra apiplėšęs 20 vaistinių)“, – tv3.lt informavo O. Vaitkevičienė.
Rankos tarsi surištos – sutramdyti mažamečius vagis nelengva
Deja, šitaip nusikalstančius vaikus ir paauglius policijos pareigūnams ne visada sekasi sudrausminti, apgailestavo O. Vaitkevičienė. Pagrindinės priemonės, kurias už netinkamą elgesį gali skirti valstybės tarnybos – tai vaiko minimali bei vidutinė priežiūra.
Atsakomybė už vagystę pagal Baudžiamąjį kodeksą (BK) gali būti skiriama nuo 14 metų, o pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (ANK) – nuo 16 metų. Tačiau tuo atveju, jei nusikaltimą atlikusio vaiko amžius neviršija šių kartelių, tyrimas paprasčiausiai nutraukiamas.
„Jei nustatoma, kad nusikalstamą veiką įvykdęs asmuo nėra sulaukęs tinkamo amžiaus, tyrimai nutraukiami, apie tai informuojant tam tikrų įstaigų darbuotojus, sprendžiami klausimai dėl skyrimo minimalios bei vidutinės priežiūros. Kai skiriama vidutinė priežiūra, nepilnamečiai išvežami į specializuotas įstaigas“, – paaiškino O. Vaitkevičienė.
Taikant vaiko vidutinę priežiūrą, vaikas yra ugdomas, prižiūrimas, jam teikiama švietimo pagalba, socialinės, sveikatos priežiūros ir kitos paslaugos vaikų socializacijos centre (prie bendrojo ugdymo mokyklų priskiriama valstybinė specializuota įstaiga, vykdanti vaiko vidutinės priežiūros priemones).
Kiek švelnesnė priemonė – vaiko minimali priežiūra. Ją vykdant vaikui teikiama švietimo pagalba, socialinės, sveikatos priežiūros ir kitos paslaugos, neatitraukiant vaiko arba kiek įmanoma mažiau jį atitraukiant nuo jo atstovų pagal įstatymą.
Pilnamečiai pasinaudoja vaikams tenkančia mažesne atsakomybe
Tuo tarpu Kauno miesto savivaldybės Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Jolanta Baltaduonytė tv3.lt pasakojo, kad nors ir nepilnamečių atliktų nusikaltimų pasitaiko, šių atvejų toli gražu negalima laikyti gaujos veikimu.
„Pavienius pranešimus, kad vienas, du mažamečiai ar paaugliai padarė nusikalstamo pobūdžio veiklas, gauname. <...> Bet kad mieste siautėtų gaujos, ypač nepilnamečių ar mažamečių, apie tai informacijos nesame gavę ir labai norėtume tikėti, kad tai netiesa“, – kalbėjo ji.
Jos teigimu, apskritai mažamečiai ar nepilnamečiai nusikalstamus veiksmus gali atlikti dėl daugelio priežasčių. J. Baltaduonytė įvardijo kelias iš jų: neturėjimas, ką veikti, užimtumo stoka, problemos šeimoje, netinkamas pavyzdys.
„Būna, kad su draugu arba kokiu suaugusiuoju atlieka neleistinas veikas. Bet būna dviese, trise vienu metu. Tai yra pavieniai atvejai, tai nėra tendencijos, juo labiau jie nėra susiformavę į nusikalstamą grupuotę“, – teigė pašnekovė.
Apie neleistinas veiklas, tačiau nebūtinai nusikaltimus (pavyzdžiui, rūkymą, važiavimą dviračiu be šalmo ir pan.), Kauno miesto savivaldybė kasmet gauna apie 300 pranešimų dėl 200 vaikų elgesio. Šiuo metu nepastebima tendencijos apie vaikų vykdomas vagystes paūmėjimo.
Mažamečiui iki 14 metų iš viso gali būti taikoma tik siaura imtis drausminamųjų priemonių. Deja, pilnamečiai asmenys, žinodami apie nepilnamečių apribotą atsakomybę už nusikalstamus ar administracinius nusižengimus, gali šiuo aspektu pasinaudoti ir paskatinti vaikus atlikti nusikalstamas veikas, sakė J. Baltaduonytė.
Paklausta, kokios priemonės gali būti taikomos vaikams ir paaugliams, siekiant užkirsti kelią nusikalstamai veikai, J. Baltaduonytė atsakė – pirmiausia reikia skirti dėmesį prevencijai. Tolimesni žingsniai būtų socialinis darbas su šeima, jaunimo, dienos centrų arba neformalaus švietimo būrelių lankymas.
„Esant pasikartojantiems veiksmams yra minimalios ir vidutinės priežiūros priemonės. Kai jų prireikia, mūsų duomenimis, 50 proc. atvejų duoda pakankamai teigiamą rezultatą. Visais atvejais dažniausiai šnekame apie tai, kad vaikas netinkamai pasielgė, nusikalto. Bet visada turime grįžti atgal – kodėl taip pasielgė?“, – svarstė ji.
Šiuo metu Kaune minimali priežiūra yra paskirta 13-ai vaikų, vidutinė – 3 vaikams ir 5 atvejai yra svarstomi.
