„Įstatymas už šias nusikalstamas veikas leidžia skirti griežčiausią, realią laisvės atėmimo bausmę. Tai, kad kaltinamoji yra jauna, neteista, nėra pakankamas motyvas ir pagrindas švelninti bausmę. Be to, kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe negalima laikyti to, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi.
Teismo nuomone, V. B. iš tiesų visiškai nesigaili dėl padarytos nusikalstamos veikos ir bando sušvelninti savo padėtį bei sukelti aplinkinių gailestį vaizduodama save kaip susidariusių aplinkybių auką“, − griežtos bausmės paskyrimo motyvus aiškino bylą išnagrinėjusi Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Meškauskienė.
Ištyrus byloje surinktus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad mažamečiai brolis ir sesuo savo namuose Kaune, Tunelio g., buvo palikti vieni, užrakinti, su grotuotais langais name ir jo viduje smilkstančia, įkaitusia krosnimi, rašoma Kauno apylinkės teismo pranešime spaudai.
Vaikai buvo palikti be suaugusiųjų priežiūros ir galimybės patiems iš namų ištrūkti gyviems, nes motina, išeidama iš namų, nepaliko nuo durų rakto ir apie vienus paliktus vaikus niekam nepasakė. Toks motinos elgesys sukėlė negrįžtamus padarinius − dėl nusikalstamo nerūpestingumo atimtos gyvybės dviems mažamečiams vaikams.
Daugiau nei 100 puslapių apimties nuosprendyje pažymima, kad nors kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę ir dėl įvykusios tragedijos gailėjosi, tačiau nėra pagrindo konstatuoti, kad V. B. nuoširdžiai gailėjosi padariusi nusikaltimą.
„Šios baudžiamosios bylos medžiaga rodo, kad kaltinamoji nebuvo linkusi pilnai pripažinti savo kaltės ir visokiais būdais bandė išvengti atsakomybės arba ją sušvelninti savo naudai. V. B. ikiteisminio tyrimo metu neigė ilgam be priežiūros palikusi savo vaikus.
Pasakojo, kad vaikai buvo pavalgę, užmigdyti. Taip pat teigė, kad jų vienų niekada nėra palikusi namuose, tačiau nustatyta, kad vaikai net 16 kartų vieni buvo palikti namuose, kad jie, priešingai ne nurodo kaltinamoji, tragedijos dieną nebuvo pavalgę ir kad vaikų kūnai rasti kitame kambaryje, nei kad nurodo žuvusių vaikų motina“, − taip kaltinamosios prisipažinimą ir gailėjimąsi vertino septynerius metus baudžiamąsias bylas nagrinėjanti teisėja.
Nuosprendyje pažymima, kad 2016 m. gegužę V. B. jau buvo įspėta dėl jos namuose netinkamai eksploatuojamų kietojo kuro įrenginių. Ji su Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus inspektoriaus nustatytais pažeidimais pasirašytinai buvo supažindinta, jai paaiškinta dėl saugaus elgesio.
Specialistai nustatė, kad tragedijos dieną krosnis buvo įkaitusi, su keliomis dar rusenančiomis žarijomis, kas ir nulėmė gaisro kilimo priežastis. Vaikai mirė nuo apsinuodijimo anglies monoksidu.
Šioje byloje nukentėjusiuoju buvo pripažintas jau kurį laiką vaikų globos namuose gyvenantis V. B. vaikas, kuriam netekusiam brolio ir sesers, teismas priteisė iš V. B. atlyginti 3000 eurų neturtinę žalą. Priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise iki jo pilnametystės nustatyta globos namų administracija.
