Jie net pagrasino, kad priverstinio iškraustymo atveju sugadins namą, jo viduje esantį turtą. Tad siekdama nuo to apsisaugoti, naujoji savininkė apdraudė nekilnojamąjį turtą ir pradėjo kryžiaus kelius siekdama atlaisvinti jai priklausantį turtą.
Iš varžytynių 360 kv. m. namą moteris įsigijo dar 2015 m. kovo 30-ąją. Tuo metu du ten nelegaliai gyvenusius asmenis pavyko iškrapštyti tik 2016 m. liepos 18-ąją. Per šį laikotarpį nelegalūs gyventojai pridarė nuostolių už beveik 50 tūkst. eurų.
Kai tik buvo įvertinti nuotoliai (tiksli suma 48 948 eurai 77 centai – aut. past.), moteris kreipėsi į bendrovę „Lietuvos draudimas“ su kuria buvo sudaryta draudimo sutartis. Vis dėlto, draudikai atsisakė padengti kaunietės patirtus nuostolius, todėl viskas persikėlė į teismą.
Bylinėjimasis tęsėsi net keletą metų. Vis dėlto, tiek Kauno apygardos, tiek Lietuvos apeliaciniame teismuose moteris išgirdo nepalankų verdiktą.
Nuspręsta, kad moteris pati leido ankstesniems gyventojams likti tame name, todėl turtą esą sugadino su savininke susiję asmenys. O tai traktuojama kaip nedraudžiamasis įvykis.
Neįtikėtinas scenarijus
Bylos duomenimis, kaunietė Dalia D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš bendrovės „Lietuvos draudimas“ beveik 49 tūkst. eurų.
Moteris nurodė, kad 2015 m. kovo 30 d. vykusių turto varžytynių metu ji įsigijo nekilnojamąjį turtą: 360 kv. m. bendro ploto gyvenamąjį namą, kiemo statinius, garažą.
Ieškovė, varžytynių būdu įsigijusi nekilnojamąjį turtą, sužinojo, kad nekilnojamojo turto adresu savo gyvenamąją vietą yra deklaravę du asmenys.
Jų buvo pareikalauta išsikraustyti iš moteriai priklausančio nekilnojamojo turto, tačiau jie atsisakė tą padaryti. Antstolis informavo abu nelegalius gyventojus apie įvykusias varžytynes, kurių metu nekilnojamojo turto savininke tapo Dalia D.
Buvo pakartotinai pareikalauta geranoriškai išsikraustyti iš kaunietės nekilnojamojo turto, tačiau abu asmenys atsisakė tą padaryti. Ankstesni gyventojai ne tik nepaliko namų, bet ir trukdė moteriai patekti į gyvenamojo namo vidų, grasino jai sugadinsiantys gyvenamąjį namą ir jam esantį turtą.
Į savo įsigytus namus kartą moteriai pavyko patekti tik kartu su policijos pareigūnais, saugos tarnybos atstovais.
Bet iškraustyti nepageidaujamų asmenų nesisekė. Moteris galiausia kreipėsi į teismą dėl priverstinio iškeldinimo. Vis dėlto, teismo procesas užsitęsė beveik dvejus metus. Dar gerokai prieš sprendimo priėmimą, abu asmenys galiausia paliko jiems nebepriklausančius namus.
Jie tą padarė 2016 m. liepos 18-ąją. Kai moteris pateko į savo namus, ji išvydo sukrečiantį vaizdą. Namas ir jame esantis turtas buvo stipriai apgadintas.
Kaunietė jau kitą dieną sužinojusi apie padarytus nekilnojamojo turto sugadinimus, apie tai informavo draudimo bendrovę. Padarytą žala įvertino antstolis.
Tačiau po kiek daugiau kaip savaitės moteris sulaukė atsakymo iš draudimo bendrovės, kad ši atsisako išmokėti patirtą žalą. Rašte nurodyta, kad žalą sukėlė su ieškove susiję asmenys, todėl įvykis laikomas nedraudiminiu.
Teismo verdiktas
Kaunietės ieškinį draudimo bendrovei Kauno apygardos teismas atmetė. Teismas nustatė, kad tarp šalių buvo sudaryta būsto draudimo sutartis.
Draudimo grupė – turto draudimas nuo gaisro ar gamtinių jėgų, turto draudimas nuo kitų rizikų, bendrosios civilinės atsakomybės draudimas. Draudimo sąlygose buvo įrašyta, kad turtas apdraustas nuo visų rizikų – ugnies, vandens gamtinės jėgos, vagystės ir piktavališko pastato sugadinimo dėl trečiųjų asmenų veiksmų.
Tačiau teismas konstatavo, kad draudikai neišmokėjo išmokos kaunietei, nes įgijus nekilnojamąjį turtą varžytynėse su buvusiais savininkais geranoriškai susitarta, jog jie gali gyventi ir naudotis turtu. Anot teismo, turto sugadinimus tyčia padarė su nauja savininke susiję asmenys, t. y. apdraustame objekte gyvenantys žmonės, todėl įvykis laikomas nedraudžiamuoju.
Nustatyta, kad sudarydama draudimo sutartį draudėja deklaravo, jog apdraudžiami „Nuolat gyvenami pastatai“ ir pagal tai draudikas apskaičiavo draudimo įmoką. Teismas įvertino tai, kad moteris neįrodė, jog apie tai, kad ji negali patekti į pastatą bei vyksta teisminiai ginčai dėl jo, draudikui buvo žinoma.
Esą neįrodyta, jog draudikas buvo informuotas apie tai, kad turtas įsigytas varžytynėse su gyventojais, jame tebegyvena buvę gyventojai, o ne draudėja su šeima, o ieškovė neturi jokių sąsajų su gyventojais.
Moteris dar bandė aiškinti, jog specifinės aplinkybės, susijusios su turtu, buvo nurodytos elektroniniame laiške, adresuotame bendrovei „Kauno vandenys“, kurio kopija buvo nusiųsta draudikams.
Tačiau teismas padarė išvadą, kad toks draudimo bendrovės informavimas apie esmines rizikas, nėra tinkamas. Juolab, kad draudimo sutartis jau buvo sudaryta ir „Lietuvos draudimas“ jos nutraukti negalėjo. Jokių kitų įrodymų, apie tai, kad draudimo bendrovė buvo informuota apie turto padėtį (pastate neteisėtai gyvenančius asmenis), byloje nebuvo pateikta.
Teismas nustatė, kad įvykis nėra draudžiamasis, todėl ieškinį atmetė ir nebepasisakė dėl prašomos priteisti draudimo išmokos dydžio. Mat nuspręsta, kad draudikai pasielgė teisingai atsisakę padengti patirtus nuostolius.
Lyg blogų naujienų būtų maža, nuostolių patyrusi kaunietė dar įpareigota sumokėti 1 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų.
