Elektrinius paspirtukus nuomotis ir jais važinėti po miestą siūlanti bendrovė „Bolt“ Kaune savo veiklą pradėjo 2019 metais. Ši paslauga sparčiai išpopuliarėjo.
Tačiau tarp paspirtukininkų pasitaiko nedrausmingų vairuotojų, kurie šias transporto priemones palieka netvarkingai. Dėl to vis daugiau kauniečių patiria nepatogumų ir net kreipiasi į policiją. Gyventojai įsitikinę, kad „Bolt“ atstovai turėtų geriau prižiūrėti savo turtą. Verslininkai jau imasi priemonių, kad padėtis gerėtų.
Galėjo apgadinti fasadą
Kauno centre gyvenanti Asta Čitavičiūtė nebeapsikentė, kad prie jos namo ir kitose miesto vietose ant šaligatvių netvarkingai paliekami elektriniai „Bolt“ paspirtukai.
Moteris pasakojo, kad drauge su kaimynais neseniai surinko pinigų ir suremontavo savo namo, esančio A. Mickevičiaus gatvėje 15, fasadą. Tačiau pastebėjo, kad prie jo nuolat pastatomi žalieji paspirtukai.
„Jeigu jie nugriūva, remiasi į namo fasadą, gali jį apgadinti. Už fasado remontą reikės mokėti mums, namo gyventojams. Taip pat paspirtukai vis paliekami ir ant šaligatvio prie greta esančios Karininkų ramovės, jie trukdo praeiti“, – skundėsi kaunietė.
Už pranešimus turi mokėti?
Neapsikentusi dėl netvarkos A. Čitavičiūtė paskambino į policiją. Moteris pasakojo, kad atsiliepęs pareigūnas aiškino, jog policija nuolat gauna panašių skundų ir ši problema jiems žinoma.
Bet po dviejų valandų paspirtukai vis dar nebuvo patraukti. „Pareigūnams skambinau dar kartą. Sakiau, kad skųsiuosi vėl ir vėl, kol bus padaryta tvarka. Po kiek laiko atvyko „Bolt“ atstovai ir paspirtukus išsivežė“, – pasakojo moteris.
Kaunietė įsitikinusi, kad paspirtukus nuomojantys verslininkai turėtų steigti aikšteles jiems laikyti, bet tokiu atveju reikėtų nuomotis žemės sklypus, o tai, matyt, sudėtinga arba brangu.
„Bolt“ atstovai savo interneto svetainėje ragina pranešti apie netinkamai paliekamus paspirtukus. Bet aš manau, kad tokiu atveju gyventojai dirbtų jų darbą. Jie už pranešimus turėtų mokėti arba šį darbą uoliau atlikti patys“, – sakė A. Čitavičiūtė.
Pavojingiausios – įkalnės
Lietuvos dviratininkų bendrijos narys Darius Pekarskas neslėpė, kad netinkamose vietose paliekami paspirtukai jau yra problema. Dažnai dviračiu važinėjantis kaunietis pastebėjo, kad nemažai paspirtukų nuolat paliekami viduryje dviračių takų, kurie driekiasi palei Nemuną nuo miesto centro iki Kauno pilies.
Tokia pati padėtis neretai būna ir dviračių take prie Jonavos gatvės. Juos apvažiuoti dviračiu ar apeiti galima, bet tai sukelia nepatogumų. Tačiau dar blogiau, kai paspirtukai paliekami įkalnėse. Pavyzdžiui, viduryje Parodos gatvės kalno.
„Ši vieta gana pavojinga. Dviračiais važiuoti galima tik viena Parodos gatvės puse, žvelgiant iš apačios – dešinėje įrengtu šaligatviu. Iš gatvės link pastatų toje pusėje neretai suka automobiliai, dėl to važiuoti reikia labai atsargiai. Jei dar palikti ir paspirtukai, kliūčių ir pavojingų situacijų dar daugiau“, – apgailestavo patyręs dviratininkas.
Dar pavojingiau, jei paspirtukai nugriauti, jie neturi atšvaitų ir tamsiuoju paros metu juos pamatyti sunkiau.
„Manau, kad dar trūksta važinėjimo paspirtukais kultūros. Dažnai paspirtukais greta rieda po kelis žmones ir taip užtveria kelią kitiems. Apie Kelių eismo taisykles ir protingą elgesį naudojantis įvairiomis transporto priemonėmis reikėtų pradėti kalbėti dar mokykloje“, – įsitikinęs D.Pekarskas.
Prastai prižiūri savo turtą
Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas Paulius Bakutis mano, kad paspirtukai turi daug privalumų, bet, kaip ir tarp automobilių vairuotojų ar dviratininkų, nedrausmingų žmonių yra ir paspirtukininkų gretose.
„Kaune dažnai galima pamatyti ant dalies tako ar žolės paliktus automobilius. Dviračiai netinkamai statomi rečiau, nes juos reikia pritvirtinti ir dėl to jie mažiau trukdo kitiems. Paspirtukai neretai paliekami bet kaip, blogiausiai yra tada, jei jie paliekami ten, kur šaligatviai siauri. Daugiausia tokių vietų yra Kauno centre ir senamiestyje“, – sakė P. Bakutis.
Kaunietis taip pat pastebėjo, kad ir įmonės, teikiančios paspirtukų nuomos paslaugas, atstovai juos ne visada palieka tvarkingai.
„Matau, kad kai paspirtukai atvežami į kokią nors aikštelę ir jų pastatoma daug, tai skubama tai padaryti kuo greičiau, paspirtukai paliekami bet kaip, guli nugriuvę ir atrodo netvarkingai“, – matytais vaizdais dalijosi P. Bakutis.
Gąsdina garsinė signalizacija
Kauno centro seniūnijos Kalno seniūnaitijos seniūnaitis Tomas Rakauskas, kuris rūpinasi dalies miesto centro ir Žaliakalnio teritorija, pasakojo, kad netinkamai paliktų paspirtukų mato A. Mackevičiaus, Gimnazijos gatvėse.
„Man keista, kad šaligatvių viduryje pastatyti ar net nuvirtę paspirtukai taip guli net po kelias dienas. Esu girdėjęs, kad juos nuomojantys verslininkai teigia, jog paspirtukus surenka kiekvieną dieną. Bet akivaizdu, kad taip nėra“, – įsitikinęs seniūnaitis.
T. Rakauskas pasakojo, kad kartais jam norisi pačiam patraukti ne vietoje paliktus paspirtukus, bet palietus juos pradeda veikti garsinė signalizacija ir stumti į kitą vietą nedrąsu, nes gali būti apkaltintas, kad paspirtuką bandai pavogti.
Ką daryti, nesugalvoja
Panemunės Mato Šalčiaus bendruomenės pirmininkas Gintautas Bukauskas sakė, kad dažniausiai paspirtukai netinkamai paliekami A. Smetonos alėjoje. Jie stovi ant šaligatvio, bet būna, kad nugriūva ar kas nors nuverčia juos ir į gatvę.
„Bendruomenės nariai tarpusavyje pasikalba, kad dėl paspirtukų kyla problemų. Neretai jais labai greitai važiuojantys žmonės kelia pavojų, ypač mažiems vaikams, kurie ne visada gali spėti pasitraukti. Taip pat kalbamės ir apie tai, kad paspirtukai paliekami netinkamose vietose. Tačiau racionalų sprendimą, ką daryti, kad taip nebūtų, sunku sugalvoti“, – kalbėjo G. Bukauskas.
Vyras taip pat įsitikinęs, kad numestų paspirtukų negalima liesti, kviesti policijos pareigūnus būtų galima nebent tada, jei paspirtukai gulėtų gatvėje ir trukdytų eismui.
Trūksta žinių ir įpročių
„Bolt“ dalijimosi paslaugų plėtros vadovas Baltijos šalyse Eimantas Balta sakė, kad kelionių skaičius elektriniais paspirtukais Kauno mieste per pastaruosius metus augo kartais, kaip ir visoje Lietuvoje, todėl gana didelė dalis paspirtukininkų yra naujokai – dažnam trūksta ne tik tinkamų įpročių, bet ir žinių.
„Bendradarbiaudami su miesto savivaldybe stengiamės šviesti miestiečius dėl elektrinių paspirtukų statymo mieste ir saugaus eismo“, – teigė E. Balta.
Palikdamas paspirtuką gyventojas turi stengtis, kad jis nesukeltų nepatogumų kitiems eismo dalyviams ir taupytų viešąją erdvę. Jų negalima palikti ant dviračių ir pėsčiųjų takų, taip pat juos reikėtų lygiuoti su sienomis, viešojo transporto stotelėmis arba kitais paspirtukais. Rekomenduojama rinktis platesnę šaligatvio dalį arba techninę zoną – tarp stulpų ir medžių.
Perkelti kitur galima
E. Balta aiškino, kad pranešti apie netinkamai paliktą elektrinį paspirtuką visada gali ir patys gyventojai – patogiausia tą padaryti „Bolt“ programėlėje arba interneto svetainėje.
„Visuomet atsižvelgiame į miesto savivaldybių ir gyventojų pastabas, esant poreikiui sukuriame specialias zonas, kur palikti elektrinius paspirtukus draudžiama. Kauno mieste tokių zonų jau yra kelios dešimtys. Pavyzdžiui, drauge su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga susitarėme, kad elektrinių paspirtukų nebus galima palikti šiai bendruomenei svarbioje teritorijoje – dalyje Savanorių prospekto, Tvirtovės gatvės ir Taikos prospekto sankirtoje bei dalyje juos jungiančių gatvių“, – pasakojo E. Balta.
Netvarkingai numestą paspirtuką galima pakelti arba perstatyti – nereikėtų išsigąsti jų skleidžiamo garso.
Privalo ir nufotografuoti
Šiais metais „Bolt“ platformoje Lietuvoje pasirodė ir dirbtinio intelekto inovacija, skirta kurti tinkamus vartotojų įpročius. Kelionę baigęs vartotojas privalo nufotografuoti paliekamą paspirtuką, o dirbtinis intelektas atpažįsta netinkamai palikto paspirtuko vietą sugretindamas esamą situaciją su tūkstančiais kitų nuotraukų, ir vartotojas iškart gauna perspėjimą per programėlę savo telefone.
Nuotraukų archyvas kasdien pildosi ir Kauno vaizdais, todėl geba vis dažniau atkreipti į šią problemą kauniečių ir miesto svečių dėmesį.
„Neturime įgaliojimų bausti vartotojus už netinkamai paliktus elektrinius paspirtukus, stengiamės daugiau dėmesio skirti gyventojų švietimui. Žinoma, jei problema kartojasi arba vartotojas tyčia elgiasi netinkamai, svarstome galimybę blokuoti tokio kliento paskyrą laikinai arba visam laikui“, – sakė E. Balta.
Kaune vogė baterijas
Pasak „Bolt“ atstovo, paspirtukai, kurių baterija yra ties išsikrovimo riba, apgadinti ar netinkamai pastatyti, surenkami ir išvežami kiekvieną dieną, o ryte vėl pastatomi mieste. Jeigu paspirtukas yra veikiantis ir dėl jo nėra gauta pranešimų, jis lieka mieste.
„Kalbamės su Kauno savivaldybe, kaip gerinti elektrinių paspirtukų palikimo vietų infrastruktūrą mieste – tai abipusis tikslas ir atsakomybė. Rugpjūtį Trakuose pristatėme pirmuosius Lietuvoje paspirtukus įkraunančius stovus, o šiuo metu analogišką projektą rengiame Kaunui“, – sakė E. Balta.
Pasak „Bolt“ atstovo, tiek Kaune, tiek visoje šalyse vandalizmo atvejų nuosekliai mažėja.
„Galime pasidžiaugti, kad prieš kurį laiką mieste padažnėjus baterijų vagysčių iš mūsų paspirtukų, Kauno pareigūnai operatyviai sureagavo į mūsų pranešimus – drauge surengus pasalą, vagys buvo sučiupti ir, tikėtina, bus nubausti“, – vylėsi E. Balta.
Forto požemiuose rado išardytų dalių
Egidijus Bagdonas, viešosios įstaigos „Kauno tvirtovės parkas“ direktorius: „Dairantis po miestą kartais tenka pastebėti keistose vietose paliktus elektrinius paspirtukus. Kartą vieną radome griovyje prie Kauno tvirtovės parako sandėlio, esančio greta Prancūzų gatvės.
Dar labiau nustebome, kai Šilainiuose, Apuolės gatvėje esančio VIII forto požemiuose, radome išardytų paspirtukų dalių. Tikriausiai paspirtukų vagys tikėjosi, kad giliai po žeme ir po forto įtvirtinimais neveiks GPS sistema, padedanti nustatyti, kur yra paspirtukas, ir pasislėpę juos ardė bei pasiėmė reikalingas detales.“
Policija vasarą gavo tik penkis skundus
Dovilė Ežerskienė, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vyriausioji specialistė: „Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nuo šių metų birželio 1 iki rugsėjo 13 dienos gavo 5 pranešimus, susijusius su viešoje vietoje netvarkingai paliktais elektriniais paspirtukais.
Jie buvo palikti A. Mickevičiaus, Seinų ir Apuolės gatvėse bei Vytauto prospekte ir trukdė pėsčiųjų eismui. Dažniausiai elektriniai paspirtukai paliekami ant šaligatvių, pėsčiųjų takuose.
Keisčiausia vieta, kurioje buvo rastas elektrinis paspirtukas, – kultūros įstaigos viduje. Policijos pareigūnai, gavę tokio pobūdžio pranešimus, reaguoja, kreipiasi į elektrinių paspirtukų savininką prašydami nedelsiant padaryti tvarką. Policijos pareigūnai primena, jog elektrinių paspirtukų vairuotojams galioja Kelių eismo taisyklės.“
