Socialiniai tinklai lūžta nuo gyventojų komentarų. Vieni skundžiasi sirenų visai negirdėję arba girdėję labai silpnai, kiti – negavę pranešimų į mobiliuosius telefonus.
„Kaip Jums tos sirenos? Čia klausą tikrina? Neprigirdintys ir neturintys išmaniųjų galit „dvėst“. Jei tyliai nesėdėtum, net negirdėti“, – šiauliečių grupėje rašo Irma.
„Pasirodo nuo 11.52 iki 11.55 šiandien „kaukė sirenos“. Girdėjot kas nors? Nes aš tai negirdėjau. Na, bent jau žinutė į telefoną atėjo, kad bandymai, nes nebūčiau pastebėjęs, kad bandymai, jei ne ta žinutė“, – teigia kaunietis Vikas.
„Kam reikalingos perspėjimo sistemos jeigu; jų nesigirdi, neturima oro gynybos sistemų, nėra kur slėptis?“ – klausia mažeikiškis Jonas.
„Katinas garsiau miaukė“, – šmaikščiai pastebi ukmergiškis Klaidas.
Ketvirtadienį vykęs Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos patikrinimas dar kartą parodė, kad sistema turi trūkumų. Tuo metu Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ramina, esą situacija greitu metu pagerės, nes sistemos tobulinimui numatytas finansavimas.
Paaiškino, kodėl ne visi gerai girdėjo sirenas
Kiek aiškiai žmogus girdės sireną, priklauso nuo buvimo vietos sirenų veikimo metu, sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento civilinės saugos valdybos viršininkas Edgaras Geda. Perspėjimo sirenų išdėstymo žemėlapis skelbiamas Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms interneto svetainėje adresu lt72.lt. Žemėlapyje galima nustatyti ar esate sirenos girdimumo zonoje.
E. Geda taip pat paaiškino, kas lemai, kad ne visi žmonės laiku gavo pranešimus į mobiliuosius telefonus.
„Paminėtina, kad perspėjimo pranešimų siuntimo į mobiliuosius telefonus procesas yra gana sudėtingas, jam daro įtaką ne tik Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos naudojama programinė ir techninė įranga, tačiau ir susieta mobiliojo ryšio operatorių naudojama perspėjimo pranešimų apdorojimo ir siuntimo įranga“, – teigė Departamento civilinės saugos valdybos viršininkas.
Konkrečios perspėjimo pranešimų gavimo/negavimo priežastys bus nustatytos surinkus visus duomenis ir atlikus jų analizę per artimiausią savaitę.
Anot E. Gedos, gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos patikrinimas suteikia daug žinių ne tik apie technologijų veikimą, bet ir gyventojų žinias, gebėjimus ir norą naudotis šiomis perspėjimo technologijomis.
„Tobulų perspėjimo technologijų nėra, patikimumo aspektas sprendžiamas naudojant kelias technologijas lygiagrečiai (sirenos, perspėjimo pranešimai į mobiliuosius telefonus, TV ir radijo pranešimai, socialiniai tinklai ir pan.). Pernai Vidaus reikalų ministerijos atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvoje perspėjimo pranešimų paslaugą savo telefonuose nusistatė ir naudojasi 56 proc. gyventojų, todėl aktualu raginti gyventojus nusistatyti mobilųjį telefoną taip, kad tie pranešimai jį pasiektų bandymų o ne realios nelaimės metu“, – komentavo E. Geda.
Bilotaitė: situacija pasikeis
Kaip pažymi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, kiekvienas turi žinoti, ką daryti ištikus ekstremaliai situacijai, todėl tokie sistemos patikrinimai būtini. „Kuo daugiau žinosime, tuo geriau pavojaus atveju galėsime pasirūpinti savimi ir artimaisiais“, – socialiniame tinkle rašė ministrė.
Ji pažymėjo, kad perspėjimo pranešimus į mobiliuosius telefonus gauna apie 67 proc. apklaustų šalies gyventojų. Tai, anot A. Bilotaitės, pasikeis atnaujinus pranešimų perdavimo sistemą, kuriai „jau numatytas finansavimas“.
VRM vadovė taip pat pasidalino, kas dar numatyta, siekiant stiprinti gyventojų pasirengimą ir civilinę saugą:
- „Per 1,5 metų savivaldybėse sukurtas 2640 priedangų tinklas gyventojų apsaugai nuo oro pavojaus ir netiesioginio apšaudymo. Parinktose priedangose laikinai pasislėpti galėtų apie 30 proc. gyventojų.
- Nuo sausio vykdoma plataus masto informacinė kampanija „Esame komanda – turime planą“, rengiamos interaktyvios pamokos vyresniųjų klasių moksleiviams.
- Stipriname bendradarbiavimą su nevyriausybiniu sektoriumi (Lietuvos Katalikų Bažnyčia, Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga, žmonių su negalia organizacijos).
- Savivaldybėse ir ministerijose darbą pradėjo parengties pareigūnai.
- Plečiamas sirenų tinklas. Iki 2029 metų tam bus investuota apie 10 mln. eurų. Šiuo metu Lietuvoje sirenų tinklą sudaro 934 sirenos, kuriomis gali būti perspėjama apie 1 mln. gyventojų.“
Gaudė sirenos – ką reikėjo padaryti?
Ketvirtadienį gyventojai nuo 11.52 val. tris minutes turėjo girdėti sirenų gausmą. Sirenoms nustojus kaukti, 11.55 val., per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją bei per regionines ir vietines radijo stotis buvo skelbiama informacija ir rekomendacijos.
Pabrėžiama, kad išgirdę sirenas gyventojai privalo nedelsdami įsijungti radiją ar televiziją ir išklausyti skelbiamą informaciją bei elgtis pagal pateiktas rekomendacijas.
Taip pat gyventojams išsiųsti trumpieji perspėjimo pranešimai į mobiliuosius telefonus apie sistemos patikrinimą.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas atkreipia dėmesį, kad šie pranešimai siunčiami visiems mobiliojo ryšio vartotojams, tačiau juos priima tik tie telefonai, kuriuose yra nustatyta perspėjimo pranešimų priėmimo funkcija.
Daugiau informacijos, kaip nusistatyti telefonus, pateikiama Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms interneto svetainėje lt72.lt.
Perspėjimo sirenų išdėstymo žemėlapis skelbiamas Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms interneto svetainėje adresu lt72.lt. Departamentas gyventojų prašo užpildyti anketą ir pateikti informaciją apie perspėjimo pranešimo gavimą/negavimą, taip pat aktualią kitą informaciją, pastabas ar pasiūlymus.
