Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prodekanas profesorius Vytautas Kasiulevičius savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje teigia, kad Lietuva išvengs Italijos scenarijaus, jeigu artimiausią mėnesį laikysis svarbių principų.
„1) Absoliuti sienų ir oro erdvės kontrolė. Tik krovininio oro, jūrų ir sausumos transporto judėjimas iš šalies ir į šalies teritoriją.
2) socialinė distancija – 2 metrai bei asmeninė higiena.
3) jokių susibūrimų, kultūros, sporto ir mokymo veiklų, išskyrus ne daugiau kaip 10 žmonių darbo pasitarimus, užtikrinant bent 1 metro atstumą.
4) per pastarasias 2 savaites visi iš užsienio šalių grįžę 2 savaites lieka namuose. Bet koks kvėpavimo takų susirgimas šiuo laikotarpiu traktuojamas kaip COVID-19 ir nedelsiant tiriamas pagal SAM nustatytus algoritmus. Didžiausia susirgimo tikimybė – pirmos 7 paros.
5) medicinos darbuotojų apsauga - pirmaeilis prioritetas užtikrinant sveikatos apsaugos sistemos atsparumą COVID-19. Visi dirbantieji privalo turėti visas būtinas apsaugos priemones, įskaitant FFP2 ar FFP3 respiratorius, pirštines, veido apsaugą bei specialią aprangą. Visi su galimai infekuotais pacientais dirbantys medikai nepaisant jų simptomų privalo būti tiriami kas 7 dienas, atliekant PGR mėginį. Lietuvai šiuo metu papildomai reikia ne mažiau kaip 100 000 individualios apsaugos komplektų.
6) Molekulinės diagnostikos (PGR) tyrimų apimtis šalyje turi būti didesnė negu 500 tyrimų per dieną iki protrūkio pabaigos, prioritetą skiriant rizikos grupėms t.y. buvusiems užsienio valstybių teritorijose, jų šeimos nariams bei artimiems kontaktams. Visų karščiuojančių pacientų testavimas nuodojant PGR metodą COVID-19 nustatyti prioritetą teikiant virš 60 metų amžiaus, o taip pat 4 lėtinėms lėtinėmis ligomis sergantiems (LOPL, hipertenzija, koronarinė širdies liga, diabetas).
Tikėtina, kad laikantis šių išvardintų priemonių, oro temperatūrai pasiekus bent 15 laipsnių bei didėjant oro drėgmei balandžio pirmomis dienomis susirgimų skaičius šalyje neviršys 500 pacientų, iš kurių ne daugiau kaip 45 bus gydomi intensyvios terapijos skyriuose. Tai leis svarstyti tam tikrų ribojimų švelnimo galimybę siakiant sumažinti ekonomikos praradimus.
Didžiausia infekcijos protrūkio bei blogesnio scenarijaus rizika šalyje, susijusi su per pastarasias 2 savaites iš užsienio grįžusių asmenų elgesiu per artimiausias 2 savaites. Būkite pilietiški ir viskas bus gerai.
Kokia užduotis rengiantis COVID-19 rudens sezonui?
Valstybė nedelsiant turi investuoti infekcinių ligų kontrolės, diagnostikos bei intensyvios terapijos pajėgumus ruošiantis naujam COVID-19 etapui“, – praneša gydytojas.
Pagrindinės rekomendacijos dėl koronaviruso Koronavirusas yra naujos struktūros koronavirusas, kuris niekada anksčiau nebuvo sukėlęs infekcijų žmonėms. Pagrindiniai jo simptomai yra panašūs į gripo: karščiavimas, kosulys, apsunkęs kvėpavimas ir kiti kvėpavimo sutrikimai. Sunkesniais atvejais koronavirusai sukelia plaučių uždegimą, sunkų ūmų respiracinį sindromą, inkstų nepakankamumą ar mirtį.
Nuo kovo 16 d. pakeistas įtariamo atvejo apibrėžimas: žmonės, grįžę (ar iki to 14 d. keliavę) iš bet kurios užsienio valstybės, laikomi galimai užsikrėtusiais, jei jiems pasireiškia bent vienas ūmiai kvėpavimo takų infekcijai būdingas simptomas. Tai yra, jei staiga prasidėjo karščiavimas, kosulys ar apsunkintas kvėpavimas ir simptomams paaiškinti kitų medicininių priežasčių nėra. Taip pat įtariamu atveju laikoma, jei žmogui pasireiškė ūmi kvėpavimo takų infekcija ir jis buvo artimame sąlytyje su patvirtintu ar tikėtinu COVID-19 atveju.
Taip pat įtariamu atveju laikoma, jei žmogus, kuriam pasireiškia sunki ūmi kvėpavimo takų infekcija (karščiavimas ir bent vienas kvėpavimo takų ligos simptomų – kosulys, apsunkintas kvėpavimas) ir jam būtina hospitalizacija ir nėra nustatyta kitos etiologinės priežasties, kuri paaiškintų šiuos simptomus.
Keliautojams, grįžusiems iš bet kurios šalies, 14-lika dienų būtina izoliuotis. Jiems būtina kasdien matuotis kūno temperatūrą, stebėti sveikatą ir, jei atsiranda bent vienas ūmiai kvėpavimo takų infekcijai būdingas simptomas – staiga pradėjus karščiuoti, kosėti, prasidėjus dusuliui – pirmiausia būtina skambinti į Karštąją liniją trumpuoju telefono numeriu 1808.
Pasireiškus simptomams bus atliekamas tepinėlis naujojo koronaviruso infekcijai nustatyti. Žmonėms, kuriems 14 dienų privaloma izoliuotis namuose, nes jie grįžo iš užsienio, eiti į lauką, jei tai gali sukelti pavojų kitiems žmonėms, draudžiama. Žmogus išeiti į lauką gali, jeigu jis tikrai gali užtikrinti, kad jo buvimas lauke niekam nesukels pasekmių, pavyzdžiui, jis išeis į savo balkoną, terasą, nuosavą kiemą, kuriame nesutiks kitų žmonių.
Tuo atveju, jei per 14-likos dienų izoliavimosi laikotarpį ligos simptomai neišsivysto, žmogus laikomas sveiku ir gali grįžti į įprastą gyvenimą.
Specifinio gydymo nuo naujojo koronaviruso sukeltos infekcijos nėra, taikomas tik simptominis gydymas. Susirgusieji gali būti visiškai išgydyti, priklausomai nuo jų sveikatos būklės bei nuo to, kada pradedamas taikyti gydymas.
Norint išvengti koronaviruso patariama laikytis bendrųjų higienos taisyklių: plauti rankas su muilu ir šiltu vandeniu, dezinfekuoti rankas, laikytis čiaudėjimo ir kosėjimo etiketo, ne mažiau, kaip 2–3 kartus per dieną vėdinti patalpas, kasdien valyti dažnai naudojamus paviršius kambaryje (pvz., naktinius stalelius, lovų rėmus ir kitus miegamojo baldus).
Žmonėms, kurie dirba namuose nuotoliniu būdu ir vengia socialinių kontaktų, kad nesukeltų pavojaus savo sveikatai, patariama buvimui lauke rinktis tokias vietas, kuriose yra sąlygos išlaikyti saugų atstumą apie 2 metrus (pvz., nuosavas kiemas, miškas, parkas ir pan.).
***
Ar Lietuvos medikai pasiruošę kovoti su koronavirusu?
