L. Kasčiūnas tvirtino, kad yra idėja mesti iššūkį botų fermoms ir jas kriminalizuoti tada, kai tai naudojama prieš mūsų valstybę, mūsų Konstituciją, veikiama prieš Lietuvą. „Žurnalistų etikos inspektorius ir Radijo ir televizijos komisija, gavę signalų, kad taip gali būti, atlieka tam tikrą vidinį tyrimą ir informuoja, pavyzdžiui, „Facebook“ platformą „Meta“, siekdama atkreipti dėmesį, kad yra tokie dalykai. Jeigu mes kalbame jau apie rimtesnį Baudžiamojo kodekso lygį, tada jau yra teismo ekspertizė pagal visą Baudžiamojo kodekso mechanizmą“, − pristatydamas pataisas kalbėjo Seimo komiteto vadovas.
„Socialiniuose tinkluose Lietuvai priešiškų valstybių subjektai aktyviai naudoja dirbtines turinio matomumo ir pasiekiamumo didinimo priemones, siekdami, kad jiems naudingas, dažniausiai antivalstybinio ar dezinformacinio pobūdžio turinys įgautų populiaraus, patikimo turinio statusą ir taip pasiektų kuo daugiau socialinių tinklų vartotojų. Efektyviausiai toks dirbtinis turinio matomumo ir pasiekiamumo didinimas vykdomas pasinaudojant specialiai tam tikslui sukurtais automatizuotų profilių tinklais (angl. bot farms), kurie pagal nustatytus parametrus automatiškai generuoja turinio peržiūras, komentarus, dalinasi įrašais ir panašiai. Nors interneto platformų taisyklės draudžia automatizuotas paskyras, tačiau jų identifikavimui ir blokavimui neskiriamas reikiamas dėmesys“, − argumentuojama dokumento aiškinamajame rašte. Pasak pasiūlymų iniciatorių, Lietuvos valstybės institucijų veiklos patirtis taip pat rodo, kad efektyvumas šalinant dezinformacinį turinį iš Facebook platformos yra labai menkas.
Projekto iniciatoriai aiškinamajame rašte taip pat atkreipia dėmesį, kad vykstančio karo Ukrainoje kontekste automatizuotos paskyros aktyviai naudojamos dalijantis priešiška informacija, komentarais ir straipsniais, kuriais siekiama skleisti dezinformaciją, sustiprinti protesto nuotaikas, formuoti priešiškus naratyvus, kelti nesantaiką, manipuliuoti nuomone ir panašiai. „Vien 2022 m. Ukrainos saugumo tarnybos susekė ir uždarė kelias dešimtis tokių botų fermų, vieną jų sudarė net 1,5 mln. netikrų paskyrų“, − pabrėžiama dokumente.
Pataisų autoriai akcentuoja, kad automatizuotos paskyros ir jų tinklai yra grėsmė tiek demokratijai, tiek nacionaliniam saugumui ir yra reikšminga problema. „Deja, ši problema ES mastu nėra sistemiškai sprendžiama, nors, pasak ekspertų, techninės priemonės tam yra. Vis tik daugeliui veiklų vis intensyviau persikeliant į skaitmeninę erdvę, būtina nacionalinį teisinį reguliavimą pritaikyti prie šios realybės. Būtina aiški žinutė interneto platformoms, kad neefektyvi ar nepakankama kova su šia problema yra nepriimtina ir kelianti teisines pasekmes“, − tikina parlamentarai.
Galiojantis Visuomenės informavimo įstatymas draudžia skelbti informaciją, kurioje skleidžiama dezinformacija, karo propaganda, kurstomas karas, raginama prievarta pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą – pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į jos nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, tačiau draudžiamos informacijos paskelbimas socialiniuose tinkluose panaudojus dirbtines matomumo didinimo priemones dėl savo masto gali sukelti rimtą grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui ir padaryti didelę žalą visuomenei, o manipuliavimas interneto platformų algoritmais skelbiant tokią informaciją Baudžiamajame kodekse nėra kriminalizuotas.
Teikiamomis Baudžiamojo kodekso pataisomis siūloma įtvirtinti atsakomybę už neteisėtą turinio sklaidos didinimą manipuliuojant interneto platformomis. Tas, kas manipuliuodamas interneto platforma didino turinio, nukreipto veiktų prieš Lietuvos Respubliką – jos konstitucinę santvarką, suverenitetą, teritorijos vientisumą, gynybos ar ekonomikos galią, sklaidą, būtų baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Žurnalistų etikos inspektorius arba Lietuvos radijo ir televizijos komisija, atsižvelgę į informacijos pavojingumą ar kitas reikšmingas aplinkybes, turėtų teisę nurodyti interneto platformos paslaugos teikėjui per 8 val. pašalinti dirbtinai padidintas šio turinio peržiūras, komentarus, turinio pasidalinimus, patiktukus, sekėjų ir prenumeratorių skaičių arba panaikinti galimybę šį turinį pasiekti.
Po pristatymo už šiuos teisės aktų pakeitimus (projektai Nr. XIVP-2468, Nr. XIVP-2469) balsavo 104 Seimo nariai, susilaikė 3 parlamentarai. Pritarus projektams po pateikimo, toliau jie bus svarstomi Seimo komitetuose. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti birželio 20 d.
