Beveik prieš 15 metų įvykusio mįslingo mafijos boso žmonos apiplėšimo byloje baigiamąsias kalbas gruodžio 19 dieną sakys prokuroras ir advokatas. Paskutinį žodį tars ir teisiamasis.
Kadaise nužudyto ir iki šiol nerasto Daktarų boso Rimanto Ganusausko, pravarde Mongolas, žmonos Loretos Ganusauskienės apiplėšimu kaltinamas kaunietis Mindaugas Navadunskis prieš metus išgirdo Kauno apygardos teismo sprendimą, kad suėjus senaties terminui byla nutraukiama.
Gimtojo Kauno teisme M. Navadunskis vėl turi gintis. Tokią teisingumo mėsmalę Londone gyvenantis kaunietis išgyvena dėl to, kad šiemet pavasarį Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė atnaujinti dviprasmiškai vertinamos apiplėšimo bylos procesą Kauno apygardos teisme.
Kratosi kaltinimų
Londone dirbantį ir šeimą sukūrusį M. Navadunskį persekioja beveik prieš 15 metų padaryto apiplėšimo šešėlis. Kaltę kategoriškai neigiančiam 34-erių vyriškiui atstovauja ilgametis teisėsaugos veteranas Egidijus Bičkauskas, buvęs prokuroras, pastaraisiais metais besiverčiantis advokato praktika.
Po 1993 metų spalį įvykdyto kraupaus įvykio, kai vieno sostinės mikrorajonų kiemų buvo nušautas žurnalistas Vitas Lingys, E. Bičkauskas buvo vienas tų, kuriam skirta valstybės apsauga. Tokių priemonių imtasi po to, kai iš patikimų lūpų sulaukta duomenų, kad prieš jį suplanuotas Vilniaus brigados smogikų susidorojimas.
Tais laikais E. Bičkauskas buvo vienas tų, kuris suformavo teisinius metmenis, nukreiptus kovoti su šalyje nevaržomai veikusiais organizuotų banditų gaujų veikėjais.
Per vieną pašnekesių teiravausi, kaip jis jaučiasi – juk kadaise siekė pažaboti nusikaltėlius teisinėmis priemonėmis, o dabar jiems atstovauja teismuose.
E. Bičkauskas atsakė: „Klausimas gana sudėtingas. Savo praktikoje turiu keletą bylų, kai tenka ginti nekaltą žmogų. M. Navadunskio atveju daroma didelė klaida dėl nemokėjimo, abejingumo, nežinojimo.
Nepagalvojame apie tai, kad nors šis žmogus nusikaltime, kuriuo kaltinamas, nedalyvavo, tačiau jau 15 metų yra tampomas teisėsaugos. Man malonu dirbti su šia byla. Aišku, nežinau, kaip viskas baigsis. Tačiau aiškiai matau, kad kartais šalies teismuose priimami tokie sprendimai, kai galiausiai nesinori nei rėkti, nei bėgti. Juk būna, kad keli teismai priima skirtingus, o kai kada ir sunkiai protu suvokiamus sprendimus.“
Kaimynai buvo budrūs
Kai kuriuose sluoksniuose kalbama, kad nusikaltimas užmarštin nenugrista todėl, kad nukentėjusiąja pripažinta buvusio garsaus mafijozo R. Ganusausko-Mongolo našlė, šiuo metu gyvenanti Italijoje.
Kaltinamajame akte M. Navadunskis kaltinamas tuo, kad 1997 metų sausio 25 dieną apie 19.30 val., veikdamas su bendrininkų grupe, kuriems priklauso asmenys, dėl kurių ikiteisminis tyrimas išskirtas, įsibrovė į buvusios kaunietės L. Ganusauskienės butą.
Kai bendrininkai rankomis ir kojomis moteriai sudavė ne mažiau kaip šešis smūgius į veidą ir kūną, pargriovė ją ant grindų, surišo rankas ir smaugė, M. Navadunskis grasino jai peiliu.
Pasak kaltintojų, įrėmęs peilį nukentėjusiajai į šoną ir pažadėjęs papjauti jos mažametį sūnų, M. Navadunskis neleido moteriai priešintis.
Kaltinamajame akte teigiama, kad M. Navadunskis sukrovė į tam paruoštus krepšius L. Ganusauskienei priklausantį 36 350 litų vertės turtą.
Tiesa, iki galo įvykdyti kriminalinio sumanymo plėšikams nepavyko, nes buvusio Daktarų šulo boso žmonos kaimynai, išgirdę triukšmą, išjungė elektrą ir apgulė lauko duris. Tokios apgulties nesitikėję keturi nusikaltėliai, pasiėmę brangenybes ir pinigus, bandė sprukti iš buto dengdamiesi L. Ganusauskiene kaip įkaite. Jau tarpduryje ji buvo pakeista į pagalbą atskubėjusia dukterimi – stumdami ją prieš save, du užpuolikai atkakliai veržėsi durų link.
Trečiąjį užpuoliką sugriebė tuo metu apsaugoje dirbęs L. Ganusauskienės kaimynas Raimundas G. Tuo pat metu vienas plėšikų dūrė peiliu jam į pilvą ir sunkiai sužalojo.
Pasitraukė į Londoną
Vėliau esą L. Ganusauskienė iš nuotraukų atpažino, kad bute jai peilį į šoną rėmęs ir papjauti sūnų grasinęs vyriškis yra M. Navadunskis.
Pernai liudydama teisme L. Ganusauskienė nurodė ir galimą šio išpuolio užsakovę – vieną tuometę savo verslo partnerę, kuri padėdavo pardavinėti kailius. Moterys neva nesutarė dėl pinigų.
Praėjus daugiau nei dviem savaitėms po užpuolimo, 1997 metų vasario 15 dieną M. Navadunskis išskrido į Londoną. Bylos duomenimis, vyras lėktuvo bilietus į Londoną pirko dar gerokai prieš nusikaltimą. Iki tol jam nepareikšti jokie įtarimai ar juo labiau pateikti kaltinimai.
Išvakarėse laikraštis „Kauno diena“ buvo išspausdinęs jo nuotrauką su parašu, kad M. Navadunskis ieškomas policijos kaip įtariamasis sunkiu nusikaltimu.
Save laiko profesionalu
E. Bičkauskas prasitarė, kad per pastaruosius penkerius metus jo praktikoje buvo trys panašaus pobūdžio apiplėšimų bylos.
„Kaip jos baigėsi? Vieną laimėjau, kitą pralaimėjau, o trečioji, M. Navadunskio, tebenagrinėjama. Tokiose bylose į visas aplinkybes žiūriu profesionalo akimis. Nepasikuklinsiu, bet save priskiriu prie jų. Manau, kad Lietuvoje nerasite nė vieno prokuroro, kuris būtų ištyręs daugiau nužudymo bylų nei aš. Dabartiniai prokurorai tokias bylas tiria metų metais.
Anuomet mano darbas buvo budėti visoje respublikoje. Kai dirbau Ypatingų bylų tardymo grupėje, buvo atvejų, kai sulaukę pranešimo apie „tamsų“ nužudymą – pasitelkdavome „operus“, ekspertą, kriminalistą ir skubėdavome į įvykio vietą. Mums reikėdavo išsiaiškinti žudikus, bet nebaigtų bylų nepalikdavome, nepasitraukdavome“, – tikino E. Bičkauskas.
Tuometėje jo, kaip prokuroro, ištirtų bylų sąskaitoje būta ir šiurpių nužudymų, ir žiaurių išprievartavimo atvejų.
„Grupinių nusikaltimų bylų nepasitaikė. Buvo gal vienas atvejis, kai į tokius nusikaltimus net įsipainiojo patys pareigūnai. Tačiau dažniausiai tai būdavo banditų „šaikos“, susiburiančios į vieną gaują, kurios padirbėdavo darant vieną nusikaltimą, o po to išsiskirstydavo. Jie neveikė taip organizuotai, kaip pradėta veikti po atgavus nepriklausomybę“, – kalbėjo E. Bičkauskas.
Tikina turįs nekaltumo įrodymų
Šio teisėsaugos veterano skaičiavimu, per 10 darbo metų prokuratūroje (1978–1989) jo vadovaujami specialiosios grupės darbuotojai išaiškino apie 100 nužudymų.
„Iš jų dvi ar trys žmogžudystės nebuvo išaiškintos ir iki šiol guli ant mano sąžinės, – išpūsdamas cigaretės dūmą prisipažino E. Bičkauskas. – Esu įsitikinęs, kad jei ne tuomečiai įvykiai, kai iš Generalinės prokuratūros išėjau į politiką, ir šiandien dirbčiau prokuratūroje. Tas darbas man iš tiesų patinka, kaip ir M. Navadunskio byloje, kaskart atlieku tam tikrą tyrimą.“
E. Bičkauskas teigė, kad per 14 metų surinko gerokai daugiau įrodymų, nei kuris nors M. Navadunskio tyrime dalyvavusių policijos tyrėjų ar prokurorų.
„Visi surinkti įrodymai patvirtina, kad jis nekaltas. Aišku, čia įsipainioję ir politiniai motyvai. Juk pastaruoju metu plačiai eskaluojama ir kita istorija – Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama didžioji Daktarų gaujos byla.
Taip pat nenorima pripažinti savo kaltės – kvalifikacijos stoka tiriant M. Navadunskio bylą aiškiai atsilieptų ir būtų matomas didžiojoje Daktarų byloje“, – kalbėjo E. Bičkauskas.
„Balsas.lt“ primena, kad M. Navadunskio apiplėšimo ir senų Daktarų nusikaltimų bylose kaltinimą palaiko tas pats Generalinės prokuratūros prokuroras Zdislavas Tuliševskis.
TIK FAKTAI
R. Ganusauskas su garsiuoju Henriku Daktaru nuo sovietmečio apiplėšinėjo turtingus žmones, reketavo namudininkus. Nusikaltimų iniciatorius buvo R. Ganusauskas, o vykdytojams vadovavo H. Daktaras.
Nepriklausomybės metais R. Ganusauskas su kitais Daktarų gaujos vyrais ėmė reketuoti stambiausius Kauno verslininkus, įmones, privačias bendroves, aktyviai dalyvavo privatizuojant Lietuvos įmones.
Po šešerius metus trukusių bergždžių paieškų 1999 metų liepos 10 dieną R. Ganusauskas pripažintas mirusiu.
Daktarų bylos medžiagoje teigiama, kad R. Ganusauskas nužudytas 1993-iųjų gruodžio 25 dieną, Kalėdų vakarą. Šį faktą teisme patvirtino ir anksčiau Daktarų viršūnėlėms priskirtas Rimvydas Žilinskas-Taisonas.
Prieš keletą metų sutikęs bendradarbiauti su teisėsauga, Taisonas pasakojo, esą viename pakaunės miškų H. Daktaras į Mongolą paleido keletą mirtinų šūvių.
„Nesupratau kas vyksta, kai Egidijus Abarius-Goga išsitraukė pistoletą ir nutaikęs į Mongolą iššovė. Tačiau vietoj šūvio pasigirdo šnypštelėjimas. R. Ganusauskas suriko ir pasileido bėgti į mišką. Jis spėjo žengti tik kelis žingsnius, nes H. Daktaras iš savo pistoleto iššovė vieną ar du kartus, tada Mongolas nukrito. Prieš mirtį jis dar spėjo surikti: „Živilė!“ Jis buvo H. Daktaro vyresnės dukters krikštatėvis“, – rugsėjį teisme kalbėjo Taisonas.
Advokatas E. Bičkauskas apie ginamąjį M. Navadunskį: „visi surinkti įrodymai patvirtina, kad jis nekaltas"(nuotr. R. Kondratjevo/Balsas.lt)
Londone gyvenantis M. Navadunskis priverstas grįžti į gimtąjį Kauną, kur iš naujo nagrinėjama Mongolo našlės L. Ganusauskienės apiplėšimo byla (nuotr. R. Kondratjevo/Balsas.lt)
