Kaip skunde tarnybai pasakojo pareiškėjas, pernai jis ketino stoti į Klaipėdos universiteto mechanikos inžinerijos studijų programą, tačiau nesurinko minimalaus konkursinio balo, tad nebuvo priimtas. Vyrui pritrūko tik pusės balo, kurį, jo įsitikinimu, jam turėjo pridėti už atliktą karinę tarnybą.
„Pasirodo, papildomas balas pridedamas tik baigusiems bazinius karinius mokymus ar nuolatinę privalomąją karo tarnybą, o visi kiti tarnybos būdai šiame kontekste nėra vertinami“, – tarnybai pateiktame skunde akcentavo buvęs karys.
Vyro manymu, jam buvo taikytos nesąžiningos priėmimo į universitetą sąlygos.
„Savanoriška ir privalomoji karo tarnybos yra analogiškos reikšmės tiek parengtumo, tiek pareigų, tiek statuso atžvilgiu. Abiem atvejais sėkmingai baigęs tarnybą asmuo yra pripažįstamas įgijęs pagrindinį karinį parengtumą ir yra perkeliamas į parengtąjį kariuomenės personalo rezervą“, – aiškino pareiškėjas.
Tarnybai kreipusis į Klaipėdos universitetą, jo atstovai tvirtino, kad į savo vidinius teisės aktus perkėlė atitinkamą Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos dokumentą, o jame savanoriška karo tarnyba neminima.
Savo ruožtu ministerijos atstovai paaiškino, kad papildomi balai į aukštąsias mokyklas stojantiems kariams savanoriams nesuteikiami, nes taip esą jaunuoliai skatinami atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą.
Visgi buvo pabrėžta, kad aukštosios mokyklos gali ir pačios nustatyti priėmimo taisykles, kai stojama į valstybės nefinansuojamas vietas.
Vis tik atlikusi tyrimą, tarnyba konstatavo, kad skirtingas žmonių, įsigijusių karinį parengtumą, vertinimas yra diskriminacija. Pasak jos, savanoriška nenuolatinė karo tarnyba stojantiesiems į aukštąsias mokyklas turėtų būti užskaityta taip pat, kaip ir kiti karinės tarnybos būdai.
„Iš tyrimo metu surinktų duomenų ir karinę tarnybą reglamentuojančių teisės aktų analizės matyti, kad tiek nuolatinę privalomąją karo tarnybą, tiek savanorišką nenuolatinę karo tarnybą atlikę asmenys gali įgyti vienodą pagrindinį karinį parengtumą, taigi – vienodą kvalifikaciją, žinias, gebėjimus ginti valstybę. Tad nėra priežasčių, kodėl tokios pačios socialinės padėties asmenims, įgijusiems vienodą teisinį statusą atliktos karo tarnybos aspektu, neturėtų būti taikomos ir tokios pačios taisyklės, stojant į aukštąsias mokyklas“, – pranešime cituojama Lygių galimybių kontrolierės pareigas laikinai einanti Seimo kontrolierė Jolita Miliuvienė.
Kontrolierė įspėjo Klaipėdos universitetą dėl Lygių galimybių įstatymo pažeidimo, taip pat rekomendavo atsakingoms institucijoms pakeisti stojimo į aukštąsias mokyklas tvarką bei numatyti galimybę skirti papildomą konkursinį balą ir už savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos atlikimą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
