Ketvirtadienio naktį kai kur trumpas lietus, galima perkūnija. Vėjas nepastovios krypties, 3–8 m/s. Žemiausia temperatūra 12–17 laipsnių šilumos. Dieną daug kur trumpas lietus su perkūnija, vietomis smarkus. Vėjas rytinių krypčių, 7–12 m/s, per perkūniją kai kur gūsiai 15–18 m/s. Temperatūra 25–30 laipsnių.
Penktadienio naktį vietomis, dieną daug kur trumpi lietūs, perkūnija. Vėjas rytinių krypčių, naktį silpnas, dieną 6–11 m/s, per perkūniją kai kur gūsiai 15–18 m/s. Temperatūra naktį 13–18, dieną 24–29 laipsniai.
Šeštadienio dieną daug kur trumpas lietus, kai kur su perkūnija. Vėjas naktį silpnas, dieną rytinių krypčių, 5–10 m/s. Temperatūra naktį 12–17, dieną 23–28 laipsniai.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra padidėjęs gaisringumas. Gegužės 30–31 d. vyraus didelis (ketvirtos klasės) ir vidutinis (trečios klasės), o Druskininkų savivaldybėje – labai didelis (pentos klasės) miškų gaisrų pavojus.
Informaciją apie orus realiuoju laiku galima stebėti LHMT radaruose. Svarbu žinoti, kad radaras nepateikia prognozės ateičiai. Vartotojas interpretuodamas duomenis pats turi nuspręsti, kuria kryptimi ir kaip greitai juda kritulių zona, per kiek laiko ji pasieks tam tikrą vietovę. Svetainėje pateikiami radaro duomenys gali būti naudojami tik kaip pagalbinis įrankis.
Klimatologai perspėja: karščiai ekstremalės
Vis ankstesnės vasaros ir kasmet ilgėjančios sausros, kurias staigiai keičia stiprios liūtys ir automobilių stogus suvarpantys ledukai – įsibėgėjusios klimato kaitos simptomas. Nerimauti yra dėl ko, sako biologas Kęstutis Obelevičius. Esą jau dabar nuo stipriai kintančio klimato kenčia augalai.
„Miškininkai puikiai jaučia, matom ir paprasti žmonės mato, kad eglės džiūsta masiškai, ąžuolai džiūsta. Tai borealinės rūšys, kurios nori, kad būtų šalčiau, o šalčio nėra žiemoj“, – kalba K. Obelevičius.
Anot klimatologų, orai nuosaikesni netaps, o su laiku karščiai bus tik ekstremalesni.
„Mes turim vis dažniau sausrų bei lietingų periodų – liūčių. Per trumpą laiką gali iškristi savaičių ar mėnesio kritulių kiekis“, – sako klimatologė Viktorija Mačiulytė.
„Matom, kai automobilio stogą apdaužo ledai, tikrai to nėra buvę, kad reikėtų automobilį lygint po krušos. Tai manau, tai dažnės ir dažnės“, – tikina biologas K. Obelevičius.
Tikimasi tropinių naktų
Anot K. Obelevičiaus, tokios klimato anomalijos neigiamai paveiks tiek augalus, tiek gyvūnus. O ir žmonėms prie vis stiprėjančių karščių reikės prisitaikyti.
„Per paskutinius kelerius metus vienais metais sausra tęsėsi 2–3 savaites, kitais – 2 mėnesius, pernai visą vasarą laistėm ištisai botanikos sodo augalus. Matome tą plika akimi, nereikia būt mokslininku“, – teigia K. Obolevičius.
Klimatologė sako, kad ir pirmas vasaros mėnuo – birželis – šiemet bus karštesnis nei pernai. Esą galima tikėtis ir tropinių naktų, kai vakarais temperatūra nesileis žemiau 20 laipsnių karščio.
Ar Lietuvoje sulauksime galingos krušos?
Praėjusią savaitę vakarinėje Lenkijoje po didžiulės krušos gatvės virto šerbeto upėmis. Nors kaimynai lenkai tiesiog braidė ledėkuose, klimatologas Arūnas Bukantis nuramina, kad Lietuvoje tokio masto kruša vargu ar pasirodys.
„Kuo toliau į šiaurę, tuo tokių reiškinių tikimybė mažesnė. Tada ir kamuoliniai debesys nebūna tokie stori ir vandeningi. Dėl to Lenkijoje sulaukti tokių reiškinių yra didesnė tikimybė“, – teigia klimatologas.
Tiesa, ir kruša, ir liūtys kasmet būna ir Lietuvoje, tik ne taip gausiai. Mat tikimybė, kad pas mus krušos ledėkai užtvindys ištisas gatves, yra maža.
„Kruša kris, bet tikrai ne tokiais kiekiais“, – patikina A. Bukantis.
Vis tik pernelyg atsipalaiduoti nereikėtų. Pasak klimatologo, krušos sezonas tęsiasi nuo balandžio antros pusės iki spalio mėnesį. Daugiausiai krušos atvejų būna gegužės–birželio mėnesiais, o liepą–rugpjūtį jų šiek tiek sumažėja.
Be to, šiltuoju metų laiku susidarantys konvekciniai debesys dažniausiai atsineša visą kraitį nemalonių reiškinių.
„Konvekciniai debesys turi sau būdingus reiškinius, tai yra stiprios liūtys, škvalas, kruša ir žaibai. Jeigu kamuolinis debesis yra storas, galingas, kartu gali pasireikšti visi keturi reiškiniai. Kartais iškrenta tik stiprios liūtys be žaibų.
Priklauso nuo to, ar atmosferoje yra pakankamai vandens, kuris orui kylant į viršų kondensuojasi ir papildo vandens kiekį atmosferoje, ir nuo atmosferos cirkuliacijos, iš kur atslinkę oras ir ar jis vandeningas, ar šiltas, ar yra palankios sąlygos jam kilti į viršų.
Jeigu visi išvardyti veiksniai yra palankūs konvekcinių debesų formavimuisi, tada juos turime labai galingus ir su pavojingais reiškiniais“, – komentuoja A. Bukantis.
