Lietuva pasiryžo atvykusiems ukrainiečiams suteikti praktiškai viską tą patį, ką turi Lietuvos piliečiai. Seimas tokiam sprendimui ketvirtadienį pritarė. Taigi kas priklausys nuo karo pabėgusiems kaimynams, įgijusiems laikinos apsaugos statusą?
Kaip informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, iš viso į Lietuvą atvykę nukentėję žmonės galės pasinaudoti mažiausiai 20 rūšių įvairių išmokų, kurios priklauso nuo konkretaus asmens padėties, taip pat neįgaliųjų socialinės integracijos priemonėmis bei socialinėmis paslaugomis savivaldybėse.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė Seimo posėdyje užsiminė, kad į Lietuvą praktiškai kas 40 sekundžių registruojamas naujas iš Ukrainos pabėgęs pilietis, kuriam pagalbos reikia iškart. Jis neatmetė galimybės, kad prie šių klausimų bus grįžtama, nes poreikiai nuolat keičiasi.
Tačiau buvęs socialinės apsaugos ministras Linas Kukuraitis užsiminė, kad jau dabar reikia galvoti apie atvykstančiųjų ukrainiečių apgyvendinimą, nes savanorių pasiūlytų vietų nepakaks.
„Iššūkiai labai sparčiai auga ir vien sąlygų suvienodinimas greičiausiai jau yra nebepakankamas. Šiuo metu mes turime turėti sisteminius sprendimus dėl būsto iššūkio, nes tas savanoriškas priėmimas yra tik laikinas sprendimas. Užsitęsus ilgiau karui Ukrainoje turėsime surasti būdus, kaip tuos beatvažiuojančius ir jau atvažiavusius žmones apgyvendinti tvariai. Būsto sisteminių sprendimų trūksta, užimtumo iššūkiai žinome, kad yra svarstoma ieškoma, tačiau jų dar neturime ant stalo. Švietimo ir sveikatos iššūkiai taip pat mąstant apie visus optimizavimo planus, kurie yra šioje pavasario sesijoje, tai greičiausiai juos reikia peržiūrėti ir surasti sprendinius atsižvelgiant į pakitusią situaciją“, – teigė politikas.
Išmokos ir parama už vaikus
Kaip ir Lietuvos piliečių ar nuolatinių gyventojų vaikai, taip ir laikiną apsaugą gavusių ukrainiečių atžalos galės gauti vaiko pinigus. Kartu ir papildomą išmoką, jeigu šeimoje auga trys ir daugiau vaikų, jeigu vaikas yra neįgalus arba jeigu šeima nepasiturinti.
Lietuvoje vaiko pinigai siekia 73,5 eurus ir jie mokami vaikams iki pilnametystės, bet gali būti mokami ir iki sukanka 23 metai, bet tik tuomet jeigu jaunuolis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą. Pagal tokią programą mokomasi paprastai arba mokykloje, arba profesinėje mokykloje.
Papildoma išmoka neįgaliam vaikui, vaikui iš gausios ar nepasiturinčios šeimos siekia 43,26 eurus. Panašiai kaip vaiko pinigai, papildoma išmoka mokama iki pilnametystės, bet gali būti mokama iki sukanka 23-eji, jei asmuo mokosi pagal bendrojo ugdymo programą.
Gausia šeima laikoma, jeigu joje auga trys ir daugiau vaikų. Jie gali būti biologiniai, gali būti įvaikinti ar globojami, tai nesvarbu.
Nepasiturinčia šeima yra laikoma, jeigu pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį neviršija 258 eurų, bet dalis pajamų neįtraukiama į skaičiavimus, todėl visuomet verta paklausti savivaldybėje, galbūt šeimai priklauso papildoma išmoka prie vaiko pinigų.
Tuo atveju, jei šeima nėra nei gausi, nei neturtinga, bet joje auga du vaikai, iš kurių vienas turi negalią, tai papildomą išmoką arba didesnius vaiko pinigus gaus tik vaikas su negalia.
Jei šeima nepasiturinti, tuomet vaikas mokykloje gali gauti nemokamą maitinimą ir vienąkart per metus bus skiriama parama mokinio reikmenims įsigyti. Ji siekia 84 eurus. Tačiau šiuo atveju nepasiturinti šeima yra tokia, jeigu pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį neviršija 193,5 eurų.
Jeigu vaikas yra priešmokyklinukas, pirmokas ar antrokas, nemokamas maitinimas vis tiek priklausys, nes šio amžiaus vaikai Lietuvoje visi maitinami nemokamai.
Kadangi didžioji dalis nuo karo veiksmų pasitraukusių asmenų yra moterys su vaikais, tai skiriama ir 67,2 eurų dydžio mėnesinė kompensaciją vaiko udgymui darželyje ar priešmokyklinėje klasėje. Ji mokama puse metų nuo statuso gavimo dienos.
Jeigu vaikelis gimtų Lietuvoje
Kadangi gali būti situacijų, kai iš karo paveiktos Ukrainos moteris atvyks besilaukdama vaikelio arba pastos Lietuvoje, tai prieš gimdymą jai priklausys vienkartinė 270 eurų dydžio išmoka. Ji išmokama likus 70 kalendorinių dienų iki numatytos gimdymo datos.
Gimus vaikui tokia moteris gaus vienkartinę išmoką gimus vaikui, kuri siekia 462 eurus. Tai kaip kūdikio kraitelis, tik pinigų pavidalu.
Jeigu gimtų dvynukai, trynukai ar dar daugiau vaikų vienu metu, tai už tai jau priklausys periodinės išmokos kas mėnesį iki vaikams sueis dveji metai. Gimus dvynukams išmoka siektų 168 eurus per mėnesį, gimus trynukams – 336 eurus ir taip toliau.
O jeigu vaikas gimsta tuo metu, kai mama arba tėtis studijuoja, arba 12 mėnesių po studijų, tuomet iki vaikui sukanka dveji studijuojančiam iš tėvų mokama 252 eurai per mėnesį.
Mokytis ar studijuoti galima universitete pagal nuolatinę studijų programą, taip pat doktorantūroje, rezidentūroje arba profesinėje mokykloje pagal profesinio mokymo programą, taip pat ir mokykloje pagal bendrojo ugdymo programą. Tas pats galiotų, jeigu bestudijuodami žmonės įsivaikintų vaiką ar imtų globoti, bet tik iki vaikui sukanka dveji.
Pasirūpinta ir globojamais vaikais
Lietuvoje gali atsirasti ir ukrainiečių šeimų, kurios nuo gyvenimo savo šalyje laikų globoja ukrainiečius vaikus, arba imasi ukrainiečių globos jau Lietuvoje.
Patys globojami vaikai, be vaiko pinigų ir priedo, jeigu jis priklauso, gauna globos išmoką ir ji priklauso nuo amžiaus. Kuo vaikas vyresnis, tuo išmoka didesnė. Todėl vaikas iki 6 metų turi teisę gauti 218 eurų per mėnesį išmoką, nuo 6 iki 12 metų vaiko globos išmoka jau siekia 252 eurus, o nuo 12 iki 18 metų – 273 eurus per mėnesį.
Kai sakoma „vaikas iki 6 metų“, turima omeny, kad šiam vaikui dar nesuėjo šešeri, „vaikas iki 12“ – reiškia jam dar nesuėjo dvylika metų, o „vaikas iki 18“ – dar nepilnametis.
Globojančios šeimos ar asmenys irgi turi teisę gauti tikslinį priedą, kuris per mėnesį siekia 168 eurus.
Paprastai globos išmoką ir tikslinis priedas mokami globos laikotarpiu. Jeigu vaikas suauga, išmokos paprastai nebemokamos. Bet jeigu jaunuolis mokosi ar studijuoja, tai jis gali gauti globos išmoką iki 24 metų, o globėjai gali gauti tikslinį priedą, jeigu jaunuolis gyvena pas juos, yra išlaikomas, mokosi mokykloje, bet tik iki sukanka 23-eji.
Nepasiturintys gali gauti pašalpas ir kompensacijas
Neturtingi į Lietuvą atvykę Ukrainos žmonės gali gauti socialines pašalpas ir būsto šildymo bei vandens išlaidų kompensacijas.
Pašalpą galima gauti, jei vienam žmogui tenkančios vidutinės pajamos per mėnesį neviršija 141,9 euro. Apskaičiuojant vidutines pajamas, neįskaičiuojami vaiko pinigai ir neįskaičiuojama dalis su darbo santykiais susijusių pajamų. Priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus, neįskaičiuojamų pajamų suma gali siekti nuo 20 iki 40 proc.
Pasakyti, kokia tiksliai pašalpa priklauso žmogui arba šeimai sudėtinga, nes tai priklauso nuo gaunamų pajamų, nes juk žmonės gali dirbti. Bet jeigu negaunama jokių pajamų, tai vienas žmogus pirmus pusę metų gautų 180,6 eurų per mėnesį, du suaugusieji su vienu vaiku – 368,9 eurų, vienas suaugęs su trimis vaikais – 468,2 eurų per mėnesį.
Toliau vieno asmens pašalpa mažėtų, o šeimų su vaikais – ne. Jeigu žmonės gauna pajamų, tuomet pašalpos atitinkamai mažėja.
Būsto šilumos išlaidų kompensacijos dydis priklauso nuo pajamų, šeimos narių skaičiaus ir būsto kvadratūros, o vandens išlaidų kompensacijos – nuo pajamų ir išlaidų už vandenį. Šios kompensacijos apskaičiuojamos pagal formulę.
Kompensacijas gali gauti ir būstą besinuomojantys žmonės, tačiau jie turi sudaryti nuomos sutartį ir įregistruoti ją viešame registre.
Pavyzdžiui, jeigu viena mama augina du vaikus ir gyvena 60 kvadratinių metrų bute, taip pat dirba ir gauna 1060,1 eurų, tai už šildymą šeimai mokėti nereiks. Kai pajamos auga, kompensacija gali mažėti.
Kompensaciją už geriamąjį vandenį galima gauti, kai geriamojo vandens išlaidos viršija 2 proc. asmens ar šeimos pajamų. Pavyzdžiui, vienas gyvenantis asmuo, kurio pajamos per mėnesį – 300 eurų, už geriamąjį vandenį mokėti turėtų ne daugiau kaip 6 eurus, o likusi suma turėtų būti kompensuojama, yra paskaičiavusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Išmoka įsikurti ir nuomos kompensacija
Dar galima gauti nuomos mokesčio dalies kompensaciją, bet reikia atitikti nustatytas sąlygas. Pirmiausia, reikia neturėti gyvenamojo būsto Lietuvoje, o jei ką nors turima, tuomet būstas turi būti nusidėvėjęs arba baisiai mažas.
Antra, reikia išsinuomoti būstą ir sudaryti nuomos sutartį ne trumpiau nei metams bei įregistruotų ją Nekilnojamojo turto registre. Trečia, reikia neviršyti pajamų ir turto normatyvų. Pavyzdžiui, asmens be šeimos metinės pajamos negali viršyti 13,6 tūkst. eurų, o turtas – 16,6 tūkst. eurų. Dviejų ar trijų asmenų metinės pajamos neturėtų viršyti 19 tūkst. eurų, o turtas – 33,7 tūkst. eurų.
O įsikuriant galima gauti vienkartinę išmoką, kuri kaip tik tam ir skirta: pavyzdžiui būtiniausiems baldams, namų apyvokos daiktams, daiktų transportavimui ar panašiai. Šios išmokos dydis priklauso nuo šeimos narių skaičiaus.
Jeigu šeimoje vienas-du žmonės, tuomet vienkartinė pašalpa siekia 516 eurų, trijų-keturių asmenų šeimai – 774 eurai, penkių-šešių asmenų – 903 eurai, 7 ir daugiau narių – 1032 eurai.
Priklausys laidojimo pašalpa bei įvairios šalpos pensijos
Mirus artimajam, kurį reikia laidoti, laikiną apsaugą įgijusiems ukrainiečiams bus skiriama laidojimo pašalpa, kuri siekia 336 eurus, o dėl jos į savivaldybę galima kreiptis per metus nuo artimojo mirties. Bet išmoką gauna asmuo, kuris faktiškai laidojo mirusįjį.
Bus skiriamos ir šalpos pensijos atvykusiems senjorams arba neįgaliems vaikams, darbingo amžiaus žmonėms su negalia.
Senjorų šalpos pensijos Lietuvoje siekia 150 eurų. Jeigu žmogus gaus pensiją iš Ukrainos ir ji bus mažesnė nei 150 eurų, tai tokiam žmogui Lietuva mokės priemoką. Aiškinamajame rašte rašoma, kad vidutinė pensijas Ukrainoje siekia 60 eurų. Jeigu pensijos senjoras iš Ukrainos negauna, tada jis tiesiog gaus 150 eurų šalpos pensiją Lietuvoje.
Šalpos pensijas galės gauti ir negalią turintys žmonės, atvykę iš Ukrainos. Vaikų šalpos neįgalumo pensijos Lietuvoje siekia 150 eurų, jei negalia lengva, 225 eurus – jei negalia vidutinė ir 300 eurų, jei negalia sunki.
Darbingumo po 24 metų praradę asmenys gauna 150 eurų dydžio šalpos neįgalumo pensiją. Tokio pat dydžio sumos bus skiriamos ir nuo karo bėgantiems negalią turintiems žmonėms.
Tuo tarpu našlaičiai galės gauti šalpos našlaičių pensijas. Jos siekia 75 eurus ir yra mokamos vaikui iki pilnametystės arba ilgiau, jeigu mokosi pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo programą, studijuoja universitete. Bet vis tiek našlaičio šalpos pensijos mokėjimas baigiasi sulaukus 24-erių.
Kai nustatoma, kad neįgaliajam reikalinga slauga arba nuolatinė priežiūra (pagalba), tuomet skiriama tikslinė kompensacija, kuri tuo didesnė, kuo sunkesnis ligonis.
Kai nustatytas antrojo lygio nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, kuris reiškia maždaug 3 valandų priežiūrą neįgaliajam per dieną, tai tikslinė kompensacija siekia 75,6 eurus.
Esant pirmojo lygio nuolatiniam priežiūros (pagalbos) poreikiui, kai per dieną negalią turinčiam žmogui reikia 4-5 valandų kitų asmenų priežiūros, tai išmoka siekia 138,6 eurus.
Jeigu nustatyta antrojo lygio slauga, kai per parą negalią turintis žmogus prižiūrimas 6-7 valandas, tuomet išmoka sudaro 239,4 eurus.
O jei slauga pirmojo lygmens, kai prižiūrėti žmogų reikia 8 ir daugiau valandų, tada kompensacija siekia 327,6 eurus.
Politikai taip pat leido, kad atvykę žmonės galėtų naudotis visomis neįgaliųjų socialinės integracijos priemonėmis bei socialinėmis paslaugomis.
