„Geopolitinė situacija diktuoja, kad turime žiūrėti labai akylai ir stebėti, kokie procesai vyksta aplinkui. Ukrainoje karas nesibaigia ir matosi, kad artimiausiu metu jis nesibaigs, todėl mūsų pasiryžimas gintis, stiprinti kariuomenės pajėgumus išlieka aukščiausias prioritetas“, – penktadienį pradėdamas spaudos konferenciją sakė R. Vaikšnoras.
Jo teigimu, pajėgumų kariuomenėje priplanuota 10 metų į priekį.
Generolas taip pat paminėjo, kad metus pabaigiame gynybai skirdami 3,2 procentus nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau norint toliau vystyti pajėgumus, anot R. Vaikšnoro, turime išlaikyti bent jau tą patį kiekį.
„Aišku, tai neatspindi visos sumos, tačiau procentai padeda bent jau užkalti tuos kuoliukus ir, žinant, kokia yra galimybė, eiti į priekį ir planuoti kitus žingsnius“, – akcentavo kariuomenės vadas.
Apžvelgdamas savo 100 dienų naujose pareigose, R. Vaikšnoras teigė, kad jam pavyko susipažinti su kariniais daliniais, esama situacija krašto apsaugos srityje, stebėti kovinį rengimą, aplankyti karius tiek Lietuvoje, tiek Didžiojoje Britanijoje. Pasak generolo, šiuo metu jo tikslas yra peržiūrėti ir patobulinti karių rengimą, kad pasikeitus saugumo situacijai šalyje būtų galima tvirtai reaguoti.
„Trys mėnesiai prabėgo beveik kaip viena savaitė. Todėl tempo nemažinu, matau, kad dar nemažai darbų reikia atlikti, o laikas tiksi. Tad mano visas fokusas ir yra, kaip kartu su pajėgų vadais taip sudėlioti kovinį rengimą, kad mes ukrainiečių išmoktų pamokų pagrindu galėtume per trumpą laiką pakeisti tiek mokymo programas, tiek patį požiūrį tam, kad būtume tvirti, ryžtingi ir vykdytume savo pareigas Tėvynei, jeigu to prireiktų“, – kalbėjo kariuomenės vadas.
Diskutuoja apie didesnį finansavimą gynybai
R. Vaikšnoras pažymėjo, jog siekiant atstatyti kariuomenės anksčiau patirtus praradimus, gynybos finansavimas Lietuvoje turėtų siekti 4–5 proc. nuo BVP.
„Statome amunicijos saugyklas, ir jas reikėtų užpildyti. Turime ir atsargas, bet kartu nepamirškime ir kovinio rengimo. Nesirišame prie procentų, bet, aš manyčiau, net ir daugiau nei 4, gal net 5 proc., kurie mums padėtų atstatyti, ką praradome per daugelį metų, kai buvo nepakankamai finansuojama krašto apsaugos sistema“, – teigė R. Vaikšnoras.
Generolas tikino, kad neapsiriboja vien šiuo metu gynybai skiriamas 3,2 procentais. Pasak R. Vaikšnoro, tikslas yra turėti daugiau pinigų nei numatyta biudžete. Anot kariuomenės vado, kariuomenės vadovybė su politikais diskutuoja ir dėl 3,5 ar net 4 proc. nuo BVP gynybai.
„Mano principas yra turėti wishlist‘ą, tam tikrą kiekį – nesvarbu, kiek pinigų skirta, visą laiką turėti šiek tiek daugiau tam, kad jeigu pasikeičia situacija, galėtume iš karto savo norus dėti ant stalo ir politinė vadovybė galėtų į tai atliepti“, – teigė R. Vaikšnoras.
Jis taip pat pažymėjo, kad lėšų krašto apsaugai reikia ir siekiant įkurdinti Vokietijos brigadą, plėsti Lietuvos kariuomenės miestelius – ypač galvojant apie visuotinio šaukimo galimybę.
„Tuo pačiu metu reikia labai daug. Todėl manyčiau, kad didesnė pinigų suma pagreitintų tam tikrus procesus“, – pridūrė generolas.
Kita vertus, spartus finansavimo gynybai didinimas gali turėti rizikų, pavyzdžiui, stringant ginkluotės ir amunicijos gamybai Europoje gali nebūti ko įsigyti. Taip pat papildomų kliūčių sukelia ir taikomos viešųjų pirkimų sąlygos.
„Net ir turėdami labai greitai didelius pinigų kiekius, nebūtinai pavyktų juos įsisavinti“, – aiškino R. Vaikšnoras.
Įsigijimus riboja lėšos ir laikas
R. Vaikšnoras taip pat sureagavo ketvirtadienį pristatytą Lietuvos gynybinės galios tyrimą, kuriame skelbiama, jog valstybė turi skirti daugiau dėmesio oro gynybos pajėgumams. Kariuomenės vadas tikino, kad ši informacija jau buvo žinoma, o galimus pirkinius riboja lėšos ir laikas. Tačiau, pasak jo, šie pirkimai jau yra numatyti įsigijimų plane.
„Ta simuliacija nemažai turbulencijos sukėlė, bet jie nieko naujo nepasakė <...> Net iki man ateinant į šias pareigas buvo padaryti tam tikri pakeitimai, oro gynyba buvo perkelta šiek tiek anksčiau, todėl tie visi pirkimai <...> jau yra įsigijimų plane“, – dėstė kariuomenės vadas.
„Viską dabar riboja lėšos ir laikas. Reikia suprasti, kad gynybos pramonės gamyba tiek Europoje, tiek pasaulyje nėra tokia, kokios mes norėjome. Vis tiek ji šiek tiek boksuoja. Dabar kada užsimanei, nuėjai ir pasiėmei nuo lentynos – taip nėra. Reikia daryti užsakymus ir labai didelė dalis įrangos, ginkluotės keliauja į Ukrainą“, – akcentavo R. Vaikšnoras.
Kitų metų biudžete krašto apsaugos finansavimas su Gynybos fondu viršys 2,5 mlrd. eurų ir sudarys 3,03 proc. BVP. Vien tik Gynybos fondo lėšos sieks 240 mln. eurų.
Iš fondo pinigų 59,6 mln. eurų bus skirta kariniam mobilumui, o civilinei saugai savivaldybėse bus skiriama 25 mln. eurų.
R. Vaikšnoras Lietuvos kariuomenės vado pareigas eina nuo liepos mėnesio. Iki tol Lietuvos kariuomenei vadovavo Valdemaras Rupšys.
