Per praėjusį mėnesį Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai iš viso nustatė 370 neigiamos informacinės veiklos atvejų.
Pagrindiniu nedraugiškų informacijos šaltinių taikiniu balandį buvo Lietuvos parama Ukrainai ir solidarumas su Čekija, kuri patyrė Rusijos slaptųjų tarnybų įvykdytą teroristinį išpuolį.
Agresyvią užsienio politiką vykdančios valstybės įvaizdis
Kariuomenės teigimu, priešiškoje informacinėje aplinkoje siekta kurti Lietuvos, kaip neracionaliai besielgiančios, rusofobiškos ir agresyvią užsienio politiką vykdančios valstybės įvaizdį. Jį formavo Rusijos oficialių asmenų – politikų ir diplomatų – pareiškimai.
Užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui pakomentavus kad „Rusija iš esmės yra valstybė, kuri remia terorizmą ir teroristinius veiksmus“, teigta, jog tokie pareiškimai demonstruoja piktavališką ketinimą, besiribojantį su įžūlia apgaule arba visišką nekompetenciją.
Taip pat priešiškos reakcijos sulaukė Seimo balandžio 28 dieną priimta solidarumo su Ukraina rezoliucija, smerkusi Rusijos keliamą įtampą regione ir telkiamas karines pajėgas šios valstybės pasienyje.
Daugiausia neigiamo dėmesio Lietuvai fiksuota balandžio 23-25 dienomis, valstybei solidarizuojantis su Čekija ir paskelbus apie dviejų Rusijos diplomatų išsiuntimą dėl veiklos, nesuderinamos su diplomato statusu.
Pasak kariuomenės, Lietuvos ir kitų valstybių sprendimas dėl Rusijos diplomatų išsiuntimo vadintas „politika, nesuderinama nei su aritmetika, nei su politine logika, nei su sveiku protu“. Buvo pabrėžiama, kad solidarumą su Čekija pareiškusios Baltijos šalys neva veikia JAV paliepimu, siekdamos įtikti amerikiečiams.
Didžiausias neigiamos informacinės veiklos suaktyvėjimas
Aptariant gynybos temas, didžiausias neigiamos informacinės veiklos suaktyvėjimas buvo užfiksuotas reaguojant į balandžio 14 dieną įvykusį oficialų JAV prieštankinių granatsvaidžių perdavimą. Buvo siekiama menkinti Lietuvos karinius pajėgumus, vyravo pašiepiantys klaidinantys naratyvai, kad neva JAV išmeta nereikalingą šlamštą. Taip pat melagingai teigta, jog granatsvaidžius JAV ne perdavė Lietuvai, o neva pardavė už išgalvotą 10 milijonų JAV dolerių sumą.
Taip pat reaguota į prezidento Gitano Nausėdos susitikimą su Lietuvoje dislokuotų NATO ir Jungtinių Amerikos Valstijų karinių vienetų vadais, Krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko susitikimus su Estijos ir Latvijos gynybos ministrais, Kariuomenės vado gen. lt. Valdemaro Rupšio oficialų vizitą Lenkijoje, NATO ir Lietuvos karines pratybas.
Pasak Lietuvos kariuomenės, oficialių Rusijos pareigūnų reakciją bei eskalaciją priešiškoje informacinėje aplinkoje kėlė ir NATO šalių pasirengimas gegužę Europoje vyksiančioms JAV karinėms pratyboms „Defender Europe 21“. Pasirodė teiginiai, jog pratybos „Defender Europe 21“ esančios tik dar vienas abejotinas Aljanso bandymas demonstruoti vienybę ir pasirengimą gynybai su išgalvotomis grėsmėmis. Teigta, jog Vakarai neva sąmoningai eskaluoja įtampą šalia Rusijos sienų, dislokuodami NATO karius bei pajėgas Juodosios jūros regione.
Tarp balandžio mėn. eskaluotų temų taip pat buvo Lietuvos – Baltarusijos santykiai, mūsų valstybės siekis atsijungti nuo BRELL elektros sistemos, dujotiekio su Lenkija GIPL projekto įgyvendinimas, energetinio savarankiškumo tikslai, teismo sprendimas Sausio 13-osios byloje, Lietuvos istorija, konstitucinių pagrindų apsauga bei narystė NATO.
