Jos teigimu, praėjusį mėnesį iš viso nustatyti 335 unikalūs atvejai, turintys neigiamos informacinės veiklos bruožų.
Anot kariuomenės, spalį fiksuoti 399 tokie atvejai.
„Pastebėta, kad branduolinės konfrontacijos tarp NATO ir Rusijos retorika bei „nešvarios bombos“ naratyvas Kremliaus kontroliuojamoje žiniasklaidoje buvo pristabdytas ir nebedominavo, palyginus su spalio mėnesiu“, – rašoma pranešime.
Pasak kariuomenės, didžiausio priešiškos informacijos spaudimo lapkričio ir spalio mėnesiais sulaukė gynybos sektorius. Rusijos karo Ukrainoje kontekste Kremliaus režimo valdomoje žiniasklaidoje lapkritį skleisti melagingi naratyvai apie NATO kaip grėsmę pasauliniam saugumui, kurtas nedemokratiško aljanso įvaizdis, kuris iš karo Ukrainoje siekia finansinės naudos.
Anot kariuomenės, lapkričio mėnesio neigiamos informacinės veiklos atvejams daugiausia įtakos turėjo G20 viršūnių susitikimas Indonezijoje, Lenkijoje nukritusių raketų incidentas, Europos Sąjungos (ES) gynybos ministrų susitarimas dėl Ukrainos karių apmokymo misijos „EUMAM Ukraine“.
Taip pat NATO Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija-raginimas Rusiją paskelbti teroristine valstybe ir Europos Parlamento sprendimas pripažinti Rusiją terorizmą remiančia valstybe.
LK teigimu, G20 viršūnių susitikimą Kremliaus propaganda išnaudojo stiprinti negatyvių žinučių sklaidai NATO-Rusijos konfrontacijos tema.
„Nukritusių raketų incidentas Lenkijoje prie Ukrainos sienos tapo viena iš priežasčių vykdyti informacinį puolimą prieš NATO. Aljansas apkaltintas, neva, bandymu pasinaudoti incidentu, kaip pretekstu, ir pritraukti dar daugiau NATO karių prie Ukrainos konflikto sienų“, – teigiama pranešime.
Anot kariuomenės, lapkritį ir toliau skleista dezinformacija, jog NATO, Lietuva bei Lenkija planuoja pulti Baltarusiją. Teigiama, jog „skleista tikrovės neatitinkanti informacija, kad Lietuvoje reziduojanti Baltarusijos opozicija planuoja jėga nuversti valdžią, o Lietuva tokius planus, neva, remia“.
Propagandinių šaltinių dėmesį patraukė ir Lietuvos ketinimai įsigyti didelio mobilumo raketines artilerijos sistemas HIMARS, informacinėje aplinkoje buvo menkinti Lietuvos kariuomenės pajėgumai.
Kariuomenė nurodo, jog Lietuvoje vykdant sovietinių skulptūrų demontavimą, Rusijos propaganda siekė išnaudoti šią temą – formuojant neigiamą šalies įvaizdį. Šaltiniuose teigta, kad Baltijos šalyse daugybė žmonių prieštarauja sovietinių paminklų griovimui, tačiau vis tiek vykdoma taip vadinama „derusifikacijos“ politika.
„Lapkritį labiau nei kitais mėnesiais Lietuva ir kitos Baltijos šalys kaltintos etninės diskriminacijos, rusakalbių, gyvenančių šiose šalyse, persekiojimu. Akcentuota, esą, regione didėja destruktyvus priekabiavimas prie Rusijos tautiečių, rusiškai kalbantys žmonės kasdieniame gyvenime tampa Vakarų informacinių operacijų, nukreiptų prieš Rusiją, taikiniu“, – teigia LK.
Anot pranešimo, priešiška informacija buvo skleidžiama tikslingai, siekiant sukelti Lietuvos piliečių nepasitikėjimą šalies politinės ir karinės vadovybės sprendimais, menkinti Lietuvos narystės NATO ir ES reikšmę, skatinti nepasitenkinimą savo valstybe, manipuliuoti istoriniais faktais.
