„Mes turime įsipareigojimą iki 2030 metų padidinti finansavimą, tas ir bus padaryta“, – pirmadienį Seime žurnalistams sakė „valstiečių“ lyderis.
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas praėjusią savaitę pasiūlė, kad gynybai būtų galima pasiskolinti tiek, jog finansavimas krašto apsaugai siektų ne mažiau kaip 2,01 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Vyriausybė biudžeto projekte buvo numačiusi galimybę pasiskolinti lėšas, kad asignavimai siektų 2,05 proc. BVP.
R. Karbauskis teigė, kad nėra įsipareigojimo didinti finansavimą krašto apsaugai palaipsniui, kad kitąmet biudžetas gynybai siektų būtent 2,05 proc. BVP.
„Aš tik noriu pasakyti viena, kad niekas nesiruošia nieko lėtinti. Aš kalbu ne apie tai, kad neįvykdytume įsipareigojimų, aš šnekėjau tik apie tai, ar reikia šiais metais didinti finansavimą krašto apsaugai nuo 2,01 iki 2,05 proc., nes toks įsipareigojimas neegzistuoja“, – tvirtino Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas.
„Jeigu kas nors teigia, kad mes nedidinam pagal įsipareigojimus, tegul parodo, kur tie įsipareigojimai. Jeigu kažkas iš opozicijos sugalvojo skaičių ir jį teigia kaip įsipareigojimą, tai, aš sakau dar sykį, parodykit, kur tas įsipareigojimas“, – pridūrė jis.
Šešių parlamentinių partijų pirmininkai 2018 metų rugsėjį pasirašė susitarimą, kuriuo įsipareigojo nuosekliai didinti krašto apsaugos finansavimą, jog gynybos biudžetas 2030 metais pasiektų ne mažiau kaip 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto.
Prie susitarimo prisijungti atsisakė socialdemokratai. Prezidentas Gitanas Nausėda ragina šį susitarimą įgyvendinti.
Naujienų agentūros BNS užsakymu bendrovės „Vilmorus“ šį mėnesį atlikta apklausa parodė, kad partijų susitarime numatytam gynybos biudžeto didinimui sakė pritariantys arba greičiau pritariantys 30,3 proc. respondentų, 55,2 proc. apklaustųjų nurodė nepritariantys arba greičiau nepritariantys, dar 14,5 proc. neturėjo nuomonės.
Šiemet Lietuvos gynybos biudžetas pirmą kartą pasiekė NATO sutartą 2 proc. nuo BVP rodiklį – krašto apsaugos finansavimas turėtų sudaryti 2,03 proc. BVP.
