63 Seimo nariai balsavo už Seimo pirmininko atstatydinimą, 5 – prieš, 11 biuletenių buvo sugadinti.
„Turbūt jokio džiugesio nėra, tiesiog galėsime toliau ramiai dirbti. To norėjau ir anksčiau, tik kol kas nepavyko to padaryti. Dabar tai jau turbūt pabaiga šiame etape“, – Seime žurnalistams antradienį sakė V. Pranckietis.
Jo manymu, antradieninis balsavimas rodo, kad pozityvi dauguma Seime yra, o negatyvios – ne. Jis atsisakė spėlioti, kiek Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narių galėjo už jį balsuoti.
Seimo pirmininkas taip pat palaiko liberalų iškeltą idėją pavasarį rengti pirmalaikius Seimo rinkimus, jis pasirašė po šiuo įstatymo projektu. Be to, anot Seimo pirmininku, valstiečiai antradieniniu balsavimu parodė, kad nėra vieninga frakcija.
Pagal naują projektą, siūloma, kad parlamento rinkimai vyktų 2020 metų sausio 19 dieną. Eiliniai Seimo rinkimai numatyti 2020 metų spalį.
„Turbūt galėtume sakyti, kad valstiečių frakcija dabar parodė, kad nėra vieninga. Jeigu ne vieninga, reiškia, ji jau suskilusi“, – konstatavo V. Pranckietis.
Karbauskis prisiima atsakomybę
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas R. Karbauskis patikino, kad frakcija šioje Seimo sesijoje dėl Seimo pirmininko daugiau nieko nedarys.
„Demokratijos šventė įvyko, Seimo dauguma turėjo progą balsuoti. Rezultatas yra toks, koks yra. Kažkuri iš frakcijų koalicijos, matyt, nedalyvavo balsavime. Pirmininkas gavo palaikymą ne tokį jau ir didelį. Matyt, situacija lieka panaši, Seimo pirmininkas atstovaus pats save ir tuos kelis žmones, kurie už jį balsavo. Bet tikrai nieko nebedarysime daugiau nebent šitoje sesijoje, tikrai ne“, – Seime žurnalistams kalbėjo R. Karbauskis.
Paklaustas, ar tebemano, kad Seime turi daugumą, Seimo narys pripažino, kad šiuo metu tai sunku vertinti.
„Dabar negaliu atsakyti į šitą klausimą, labai sunku atsakyti. Bandysiu paklausti kitų frakcijų atstovų, ypač tos, kuri nedalyvavo balsavime, ar jie dar laiko save koalicijos dalimi. Jeigu bus manoma, kad laiko, tokiu atveju biudžetą mes priimsime be problemų. Jeigu kažkokia frakcija nebemano, kad yra daugumoje, tokiu atveju bus problemų dėl biudžeto“, – prognozavo R. Karbauskis.
Frakcijos seniūnas pripažįsta valstiečių pralaimėjimą nesurinkus pakankamai balsų.
„Atsakomybę jau prisiėmiau. Atsiprašiau Lietuvos žmonių ir dar kartą atsiprašau, kad tokį žmogų, kuris įsimylėjo savo kėdę ir laikosi jos įsikibęs visais būdais, kažkada rekomendavau tapti Seimo pirmininku. Tai atsiprašau labai, žemai lenkiuosi, nieko pakeisti negaliu kol kas“, – teigė R. Karbauskis.
Iš partijos ir frakcijos pirmininkų pareigų R. Karbauskis pasitraukti neketina.
Paklaustas, kaip vertina pirmalaikius Seimo rinkimus, R. Karbauskis sakė manantis, kad sprendimo dėl pirmalaikių Seimo rinkimų pasiekti nepavyks, nes „eiliniai opozicinių frakcijų nariai tikrai nebalsuotų“.
Kreipsis į Konstitucinį Teismą
Seimas praėjusią savaitę jau balsavo dėl nepasitikėjimo V. Pranckiečiu, tačiau balsavimas žlugo, jame dalyvavus tik 11 Seimo narių.
Tam, kad Seimo pirmininkas būtų atstatydintas, reikėjo ne mažiau kaip 71 balso „už“.
Procedūrą iš pradžių inicijavę valdantieji protestuodami šiame balsavime nedalyvavo, nes procedūrą norėjo surengti kitą dieną, kai tikėjosi užsitikrinti reikiamą balsų skaičių.
Po žlugusio balsavimo, valdančiųjų balsais buvo pareikštas nepasitikėjimas slapto balsavimo biuletenius skaičiavusiai Seimo narių grupei, ir šiuo pagrindu nuspręsta balsavimą kartoti.
Parlamento vadovas V. Pranckietis žada kreiptis į Konstitucinį Teismą, nes Seimo statute numatyta, kad Seimo nariai negali vienos sesijos metu pakartotinai reikalauti atleisti tą patį pareigūną.
Valstiečiai V. Pranckietį kelis mėnesius ragino trauktis iš pareigų, nes pagal koalicijos partnerių susitarimą Seimo pirmininko postas turėtų atitekti „socialdarbiečiams“.
V. Pranckietis nesutinka trauktis pats, tvirtindamas, kad jo atstatydinimo siekia tik valstiečių lyderis R. Karbauskis, kerštaudamas už neklusnumą.
