Ketvirtadienį pati kandidatė savo „Facebook“ paskyroje sureagavo į visus komentarus, rašytus apie ją.
„Džiaugiuosi žiniasklaidos man skiriamu dėmesiu. Noriu atsakyti į dažniausiai pasikartojančius ir visuomenės dėmesį patraukusius klausimus susijusius su mano kandidatūra į Teisingumo ministrės pareigas.
Nesu konvencionali politikė. Tą žinau, to neslėpiu, taip pat nematau to kaip savo trūkumo.
Išsilavinimas. Esu teisės mokslų bakalaurė. Esu pabaigusi teisės magistro studijas, bet nesu parengusi ir apgynusi magistrinio darbo. Derinant mokslus, darbą ir šeimos gyvenimą, prioritetą profesinėje srityje suteikiau atstovavimą socialiai pažeidžiamoms grupėms - nuo atstovavimo neapykantos nusikaltimų bylose nukentėjusių asmenų, originalios asmenvardžių rašybos bylų. Tikiu, kad mano įgūdžiai turi tarnauti žmonėms“, – rašo apie save E. Dobrovolska.
Moteris dar kartą atkreipė dėmesį ir į savo kompetenciją, argumentuodama, kad ji – išsilavinimo ir patirčių santykis.
„Kompetencija apsprendžiama išsilavinimo ir patirčių santykio. Džiaugiuosi, kad per savo profesines patirties aš tiesiogiai ir nedviprasmiškai susidūriau su teisingumo sistema jos veikimu ir iššūkiais. Darbas minisiterijoje nėra vienasmenis. Esu pasirengusi suburti patyrusių profesionalų komandą, kuri tinkamai įgyvendins vyriausybės programos uždavinius ir pasieks reikšmingų pokyčių teisingumo sistemoje. Mano profesinė patirtis, tai ne tik atstovavimas teismuose, tačiau ir susitikimai su ESBO, Europos Taryba teikiant šėšėlines ataskaitas, vadovavimas darbo grupėms - tiek rengiant tautinių mažumų įstatymo projektą, tiek romų integracijos programą.
Savo profesinę patirtį orientavau į pagalbą žmonėms ir žmogaus teisių situacijos užtikrinimui Lietuvoje, kuo didžiuojuos.
Tatuiruotės. Nemažai diskusijų sukėlė mano Ch. Bukowskio tatuiruotė. Esu tikra, kad šių dienų kontekste, kai kalbame apie pagarbą žmogui ir jo kūnui bei teisę pačiam dėl jo spręsti, šios diskusijos nėra tinkamos. Mano Bukowskio, šachmatų figūros ir Metalikos tatuituorės charakterizuoja mano pomėgius, o ne mano kompetenciją.
Tikiu, kad mano nepriklausymas jokiai bendruomenei, neturėjimas institucinės atminties ir nuoširdus tikėjimas teisės viršenybės principu bei žmogaus teisėmis kaip vertybe, yra esminiai mano privalumai.“