Tokią idėją rugpjūčio pabaigoje pasiūlė vadinamosios Desovietizacijos komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas. ELTA kandidatų į Seimą debatų metu dalies politinių jėgų atstovų pasiteirauta, ar jie pritartų tokiai idėjai.
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovo Gintauto Palucko nuomone, paminklo pavadinimo nereikėtų keisti. Anot Seimo nario, siekiant išsaugoti meninę kūrinio vertę bei informuoti visuomenę apie S. Nėries praeitį, šalia paminklo galėtų atsirasti papildoma informacinė lentelė.
„O neužtenka paprastos lentelės su pilna informacija? (...) Žiūrėkite, pasakysiu sąžiningai. Turint galvoje, kad aš žinau to stilizuoto biusto atsiradimo aplinkybes ir žinau autorius, kodėl taip darė – aš tikrai esu linkęs net su tokiomis keistomis antraštėmis palikti jį ten, siekiant išsaugoti tiek meninę autoriaus idėją, tiek informuoti visuomenę ir nebalinti mūsų istorijos“, – penktadienį vykusių ELTA debatų metu kalbėjo G. Paluckas.
Jam antrino ir Tautos ir teisingumo sąjungos (centristų, tautininkų) sąrašo į Seimą lyderis Artūras Orlauskas.
„Jeigu jau stovi kažkada pastatytas istorinis paminklas, tegul jis primena tą istoriją. Mes galime šalia paaiškinimą pridėti, kas tai yra. Bet paminklas, meno kūrinys turi stovėti ir priminti visiems mūsų istoriją“, – sakė į politiką pasukęs humoristas.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) sąrašą į Seimą vedanti premjerė Ingrida Šimonytė taip pat pažymėjo, jog, jos nuomone, pervadinti sostinės Vilniaus gatvėje esantį paminklą nebūtų prasmės. Veikiau, anot jos, paminklo nevienareikšmiškai poetei toje vietoje išvis galėtų nebelikti.
„Tas paminklas stovi ten todėl, kad ten buvo mokykla, kuri dabar turi kitą vardą. Tai, matyt, to paminklo buvimas toje vietoje irgi nėra kažkokia absoliuti duotybė. Bet aš irgi manau, kad neprasmingas yra perkrikštijimas, bandant pasakyti kažką, kur žmonėms, nesuprantantiems konteksto, tas nieko nesakytų. Tai aš tokiam pervadinimui irgi nepritarčiau. Jau geriau paties paminklo tuomet nebelieka“, – sakė ministrė pirmininkė.
Debatų dalyviams pritarė ir Nacionalinio susivienijimo narys Vytautas Sinica. Pasak politiko, bandymai išsaugoti paminklus, suteikiant jiems kitą vardą, nėra priimtinas.
„Aš iš viso prieš šį modelį, kai paminklus bandoma palikti juos perprasminant aukštyn kojomis“, – sakė jis.
ELTA primena, kad rugpjūčio pradžioje sostinėje esantį poetės Salomėjos Nėries paminklą į muziejų perkelti pasiūliusi Desovietizacijos komisija neatmeta, kad prie šio klausimo gali tekti grįžti. Komisijai pirmininkaujančio V. Karčiausko teigimu, tarp siūlymų galėtų atsirasti variantas paminklą palikti, tačiau pervadinti „Išdavystės“ vardu.
„Po diskusijų (...) su Dariumi Kuoliu, kuris paminkle matė kančią, man kilo mintis, kad paminklas galėtų simbolizuoti ne S. Nėrį, o išdavikės kančią arba pačią išdavystę. Tai būtų paminklas išdavystei“, – Eltai teigė V. Karčiauskas.
Anksčiau Desovietizacijos komisija priėmė išvadą sostinėje esantį S. Nėries paminklą perkelti į muziejų. Pasak komisijos pirmininko, šis paminklas priskirtas ideologiniams tikslams.
Tokią išvadą sukritikavo visuomenininkai ir literatūrologai. Pasak jų, komisijos teiginiai, jog paminklas yra ideologinis, o pati poetė neturėjo sąsajų su Vilniumi, yra per menki.
Poetė S. Nėris visuomenėje vertinama nevienareikšmiškai dėl komunizmo totalitarinės santvarkos propagavimo. Okupacijos metais poetė su delegacija vyko į Maskvą prašyti, jog Lietuva po būtų priimta į Sovietų Sąjungą.
