„Jei paaiškėja, kad asmuo yra įgijęs ar turi grėsmę nacionaliniam saugumui keliančių užsienio valstybių pilietybę, jis nebūtų priimamas į Lietuvos šaulių sąjungą“, – BNS sakė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Tai numatoma ministerijos parengtose Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) įstatymo pataisose. Pagal jas, į įstatymą siūloma įrašyti, kad šauliu negali būti asmuo, kurio savybės, kita veikla ar ryšiai, su juo susijusios aplinkybės yra nesuderinami su nacionalinio saugumo interesais.
Taip pat norima numatyti, kad į Šaulių sąjungą negali būti priimamas asmuo, įgijęs ar paaiškėjus, kad turi grėsmę Lietuvos saugumui keliančių užsienio valstybių pilietybę. Tokių valstybių sąrašą tvirtintų Vyriausybė.
„Atsiras galimybė vertinti šaulių ar pretenduojančių jais tapti veiklą, ryšius, sąsajas ar kitas su jais susijusias aplinkybes, turinčias ar galinčias turėti įtakos jų patikimumui, lojalumui Lietuvos valstybei, pažeidžiamumui, nepriekaištingai reputacijai, kas kelia riziką Šaulių sąjungos ar su ja bendradarbiaujančių institucijų saugumui, nacionalinio saugumo interesams“, – BNS teigė L. Kasčiūnas.
Šių metų sausį Vyriausybė yra patvirtinusi sąrašą valstybių, į kurias dėl nacionalinio saugumo draudžiama vykti kariams, pareigūnams. Jame įrašytos trys šalys – Baltarusija, Kinija ir Rusija.
„Priešiškos valstybės stebi mūsų veiksmus“
Lietuvos šaulių sąjungos vado pavaduotojas pulkininkas leitenantas Gediminas Latvys BNS sakė, kad LŠS vadovybė pritaria minėtiems siūlymams.
Anot jo, organizacija smarkiai išaugo, vien per pastaruosius pusantrų metų į ją įstojo apie 2 tūkst. žmonių, todėl norima „sudėti tam tikrus saugiklius“.
„Kalbant apie dvigubą pilietybę, turbūt suprantame, kokios valstybės yra priešiškos mūsų atžvilgiu, ir sunkiai įsivaizduojame tarnybą Lietuvos šaulių sąjungoje, dalyvavimą karinio rengimo pratybose Lietuvos piliečiams, kurie turi nedraugiškos valstybės pilietybę. Turbūt kalbame apie Rusiją ir Baltarusiją“, – teigė šaulių vado pavaduotojas.
G. Latvys tvirtino negalįs atskleisti, ar jau pasitaikė situacijų, kai suabejota kurio nors organizacijos nario lojalumu, tačiau buvo tikras, kad priešiškos valstybės domisi LŠS veikla.
„Esame labai naudingi mūsų valstybei taikos metu, tampame labiau integruoti į valstybės krizių valdymo, valstybės gynybos architektūrą, esame labai vertinami Krizių valdymo centro, vertinami kariuomenės. Vienareikšmiai esame vertinami ir pastebimi, todėl natūralu, kad ir priešiškos valstybės stebi mūsų veiksmus ir mūsų karinio rengimo užsiėmimus, renginius, tikrai neatmesčiau galimybės, kad tokia tikimybė yra“, – teigė vado pavaduotojas.
Pasak jo, jeigu pataisoms būtų pritarta, patikrinti kandidatus į šaulius organizacijai turėtų padėti Valstybės saugumo departamentas ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamentas.
Specializuoti vienetai
Projekte taip pat numatyta galimybė LŠS steigti specializuotus vienetus – logistikos, kibernetinio saugumo, komunikacijos, medicinos, ryšių organizavimo, žmonių paieškos, gelbėjimo, evakuacijos ir kitoms užduotims atlikti.
„Pastaruosius dvejus metus Šaulių sąjungoje sustiprėjome tokiose specifinėse srityse kaip bepiločių orlaivių vienetai, karinės inžinerijos, informacinių operacijų, psichologinių operacijų ir panašiai“, – tvirtino G. Latvys.
Su šiuo įstatymu yra noras įteisinti būtent šitų specializacijų šaulius ir juos integruoti į valstybės institucijas ir ginkluotąsias pajėgas“, – pridūrė jis.
Krašto apsaugos ministras taip pat atkreipė dėmesį, kad priėmus pataisas atsirastų galimybė šauliams mokėti didesnius atlyginimus, skirti materialines pašalpas, palengvinamos turto perdavimo procedūros.
LŠS duomenimis, šiuo metu organizacijai priklauso per 16 tūkst. žmonių.
