Žvalgybos aljanso „Penkios akys“ („Five Eyes“), į kurį įeina JAV, Didžiosios Britanijos, Kanados, Australijos ir Naujosios Zelandijos žvalgybos tarnybos, ataskaitos ištraukos pateko žiniasklaidai į rankas. Australų „The Daily Telegraph“ gegužės pradžioje citavo tekstą, kuriame tvirtinama, kad naujasis koronavirusas pasklido iš Uhane įsikūrusios kinų laboratorijos.
Pasirodžius šiam straipsniui ženkliai išaugo pranešimų apie „dirbtinai sukurtą Uhano laboratorijoje“ virusą. Dažnai tvirtinama, kad pasaulis prarado daug itin brangaus laiko kovai su SARS-CoV-2 – tariamai dėl to, kad Kinija slėpė informaciją apie jį. Panašius kaltinimus Kinijai pateikė ne tik JAV prezidentas Donaldas Trumpas, bet ir prieštaringai vertinamas prancūzų Nobelio premijos laureatas Lucas Montagnier, Vokietijos ir kitų šalių žiniasklaida.
Neliko nuošalyje ir kitų šalių lyderiai. Tiesa daugelis jų tiesiog diplomatiškai aiškina, kad „mums kyla kai kurių klausimų ir abejonių dėl Kinijos veiksmų, kaip tai gegužės 13-ąją pareiškė Kanados premjeras Justinas Trudeau.
Nobelio premijos laureatas paskatino sąmokslo teorijų plėtrą
Balandį sąmokslo teorijas, kad Kinija netyčia išplatino koronavirusą Covid-19, paaitrino Nobelio premijos laureatas, profesorius Lucas Montagnier, pareiškęs: virusas yra dirbtinės kilmės. Tokie jo pamąstymai sulaukė ugningos mokslininkų bendruomenės kritikos.
Anot Nobelio premijos laureato L. Montagnier, pastaruoju metu dažniau pasižyminčio savo kontroversiškais pareiškimais žiniasklaidoje negu savo moksliniais darbais, SARS-CoV-2 virusas yra bandymo sukurti vakciną apsisaugoti nuo AIDS viruso pasekmė, praneša AFP.
Pasak L. Montagnier, ŽIV elementai naujojo viruso genome ir net esantys „maliarijos gemalo“ elementai yra labai įtartini, sakoma pranešime. Interviu Prancūzijos kanalui „CNews“ jis teigė, kad naujojo koronaviruso savybės negalėjo atsirasti natūraliai.
Mokslininko manymu, Uhano nacionalinėje biologinio saugumo laboratorijoje „įvyko industrinis incidentas“. L. Montagnier pažymėjo, kad šiame mieste įsikūrusi viena iš kelių Kinijoje su pačiais sudėtingiausiais virusais galinčių dirbti laboratorija pasižymėjo savo specializacija koronavirusų tyrimuose.
Tačiau mokslininkų bendruomenė nesutinka su savo kolegos pareiškimais apie galimą dirbtinę viruso kilmę.
„Tai neturi prasmės. Tai yra labai maži elementai, kuriuos randame kituose tos pačios šeimos virusuose, kituose koronavirusuose gamtoje “, – AFP aiškino virusologas Étienne Simon-Lorière iš „Pasteur“ instituto Paryžiuje.
„Tai yra genomo dalys, kurios iš tikrųjų atrodo kaip daugybė sekų genetinėje bakterijų, virusų ir augalų medžiagoje“, – sako jis.
„Jeigu mes išimtume žodį iš knygos ir jis atrodytų kaip kitas žodis, ar mes galime sakyti, kad tas yra nukopijuotas iš kito? Tai yra absurdas!“, – piktinosi savo kolegos pareiškimais mokslininkas.
Kinų mokslininkų tyrimą teko ištrinti
Konspiracijos teorijas taip pat paskatino ir kinų mokslininkų dar vasario mėnesį viešai publikuotas nerecenzuotas tyrimas. Pietų Kinijos technologijų mokslininkas Botao Xiao, kartu su kolega surašė trumpą mokslinį darbą, kuriame išvadose buvo tvirtinama, kad koronavirusas galėjo kilti iš netoliese visų linksniuojamo jūros gėrybių turgaus įsikūrusio virusologijos centrų. Tiesa, koronavirusas buvo tiriamas tame, kuris nutolęs per 14 kilometrų nuo turgaus.
Vasario mėnesį publikavęs savo tyrimą Botao Xiao netrukus jį ištrynė. Kovo 5-ąją „Wall Street Journal“ pavyko jį pakalbinti. Mokslininko teigimu, jis pats suprato, kad jo darbas nėra paremtas faktais, o „žiniasklaidos spekuliacijomis“.
Apie ką kalbama amerikiečių žvalgybos ataskaitoje?
Šiuo metu pasaulio žiniasklaidoje cirkuliuoja įvairi informacija apie galimą koronaviruso kilmę, tačiau įrodymų, kad kažkas pikta valia jį išplatino ar dirbtinai sukūrė – nėra. JAV Nacionalinės žvalgybos valdybos (ODNI), kuri koordinuoja 17-os JAV spec. tarnybų veiklą, ataskaitose yra tvirtinama, kad nėra pagrindo manyti, kad Covid-19 atipinę pneumoniją sukeliantis virusas buvo sukurtas žmogaus ar dirbtinai genetiškai modifikuotas. JAV žvalgybininkai ir toliau tiria, „ar galėjo epidemija kilti dėl sąlyčio su infekuotu gyvūnu arba nelaimingo atsitikimo vienoje iš Kinijos laboratorijų metu“, pažymima tarnybos pranešime žiniasklaidai.
ODNI vadovaujantis ir tuo pačiu metu Vokietijoje JAV ambasadoriaus pareigas einantis Richardas Grenellis šiuo atveju netgi padarė išimtį ir paviešino savo organizacijos komentarą apie koronaviruso atsiradimo teoriją žiniasklaidai. Paprastai žvalgybininkai atsisako komentuoti vykstančio tyrimo medžiagą.
Koronavirusų tyrimai Kinijoje nebuvo slapti
Praėjus vos kelioms dienoms po balandžio 30-ąją R. Grenellio pareiškimo, australų leidinyje „Saturday Telegraph“ buvo publikuotas straipsnis, kuriame šios šalies spec. tarnybos ASIS šaltinių teigimu, žvalgybininkai taip pat nerado jokių įrodymų, kad koronaviruso pandemija yra dirbtinės kilmės.
Viena iš įdomiausių australų spec. tarnybų detalių yra informacija apie jau 15 metų kinų mokslininkų vykdytus koronavirusu užkrėstų šikšnosparnių tyrimus. Uhano virusologijos institute buvo aiškinamasi, kaip izoliuoti šikšnosparnių organizmuose aptinkamus virusus, kad būtų galima ištirti perdavimo žmogui galimybes.
Kinų mokslininkai savo tyrimų nė nesirengė slėpti. Buvo bendradarbiaujama su įvairių šalių mokslo bendruomenėmis, JAV ir Australijos universitetais.
2015-ųjų lapkritį bendro tyrimo su Šiaurės Karolinos universitetu metu buvo nustatyta, kad genetiškai panašūs į SARS (kuris, teigiama, apie 80 proc. yra panašus į Covid-19 virusą) gali būti perduodami nuo šikšnosparnio žmogui ir nėra paveikūs jokiam gydymui.
2019-ųjų kovą ta pati mokslininkų grupė žurnale „Viruses“ publikavo savo darbo apžvalgą pavadinimu „Šikšnosparnių koronavirusas Kinijoje“. Jame buvo tvirtinama: „Yra didelė tikimybė, kad ateityje į atipinę pneumoniją (SARS) ar Artimųjų Rytų aspiracinį sindromą (MERS) panašias ligas sukels šikšnosparnių koronavirusai, ir egzistuoja didelė tikimybė, kad tai įvyks Kinijoje“.
Spec. tarnybos paneigia teoriją apie dirbtinę koronaviruso kilmę
Mokslininkai taip pat akcentavo didelę „nelaimingo atsitikimo, kurio metu įvyktų viruso nutekinimas“ riziką. Vienu iš rizikos faktorių buvo įvardinti saugumo standartai laboratorijose. „Deutsche Welle“ primenama, kad 2019-ųjų gruodį JAV diplomatai Kinijoje pranešė apie nepatvirtintas saugumo sistemos Uhano laboratorijoje spragas.
Australijos žvalgyba paneigia visas spekuliacijas ir Kinijos kaltinimą tuo, kad virusas buvo dirbtinai sukurtas laboratorijoje. Todėl Australijos valdžia laikosi pozicijos, kad SARS-CoV-2 95 proc. tikimybe atsirado Uhano jūros gėrybių turguje. Tačiau išlaikoma nedidelė – 5 proc. – tikimybė, kad virusas galėjo atsitiktinai būti nutekintas iš laboratorijos.
Su šiomis išvadomis, o taip pat ir su JAV spec. tarnybų pateikta analogiška informacija, nesutinka Donaldo Trumpo administracija. JAV prezidentas ne sykį užsimini turintis įrodymų, kad virusas buvo nutekintas iš Uhano laboratorijos. JAV generalinis sekretorius ir buvęs CŽA vadas Mike’as Pompeo gegužės 3-ąją televizijai ABC pareiškė, kad „yra rimtas pagrindas manyti, kad krizė prasidėjo Uhano laboratorijoje“. Tiesa, vėliau jis paneigė turintis įrodymų, kad virusas galėjo kilti iš laboratorijos.
Pekinas bandė nuslėpti epidemiją
Savo ataskaitoje australų žvalgybininkai pateikė svarbią detalę. 15-os puslapių dokumente ASIS aprašo, kaip Kinija sąmoningai slėpė arba naikino įrodymus apie epidemijos pradžią gruodį, nepateikė viruso pavyzdžių tarptautinei bendruomenei ir vertė tylėti arba tiesiog „pradangino“ apie apie grėsmę kalbėjusius gydytojus.
Mįslingai atrodo ir Huang Yan Ling – Uhano virusologijos instituto laboratorijos darbuotojos istorija. Kinų žiniasklaidoje buvo rašoma, kad būtent ji galėjo tapti „nuliniu pacientu“, nuo kurios ir prasidėjo koronaviruso plėtra. Vėliau atsirado pranešimai apie jos dingimą, iš instituto tinklapio dingo moters fotografija ir duomenys apie ją. Nuo to laiko jokios informacijos apie ją nėra.
Taip pat yra skelbiama, kad sausį Uhane prasidėjo gydytojų, prabilusių apie naujos virusinės ligos atsiradimą persekiojimas ir areštai, – juos kaltino „gandų skleidimu“. Maža to, valdžia įvedė cenzūrą naujienų apie koronavirusą skelbimui internete.
Tačiau rimčiausias kaltinimas Kinijos valdžiai yra tas, kad ji dar gruodį žinojo apie galimybę virusą persiduoti nuo žmogaus žmogui, tačiau nusprendė nutylėti tai. Šis faktas buvo pripažintas tik 2020 sausio 20-ąją, kuomet sustabdyti ligos kinams jau nepavyko, o ilgainiui ji išplito ir po visą pasaulį.
Dėl problemų negalima kaltinti tik Kinijos
Net jeigu Kinijos valdžia ir nutylėjo apie jai žinomus viruso keliamus pavojus, įvairių šalių atlikti tyrimai jau seniai rodė, kad valstybės nėra pasiruošusios pandemijai.
Įvairių valstybių ir tarptautinių organizacijų moksliniai koronavirusų tyrimai ir jų keliamas pavojus buvo daug metų žinoma tarptautinei bendruomenei. Daugelyje šalių vyko ir panašių scenarijų sukeltų stichinių nelaimių pratybos.
Pavyzdžiui, Vokietijos Federalinė gyventojų apsaugos nepaprastųjų situacijų atveju valdyba dar 2012 metais atliko bandymus, kurių metu buvo aiškinamasi, kaip veiktų valstybės institucijos nežinomo viruso pandemijos atveju. Rezultatas nebuvo džiuginantis: nepakankamas pasirengimas, veiksmų pasirengimo ir inventoriaus trūkumas.
Net prasidėjus epidemijai Kinijoje, o vėliau paaiškėjus, kad ji gali būti perduodama nuo žmogaus žmogui, nė viena valstybė – nei Europoje, nei Amerikoje – nesiėmė rimtų priemonių. Tik kovo pradžioje, kuomet Italijoje epidemija pademonstravo „netikėtus“ mirtingumo rodiklius, buvo karštligiškai pradėta ieškoti išeičių. Todėl nėra aišku, ar kitoms šalims būtų daug padėję tai, kad Kinija mėnesiu anksčiau būtų pradėjusi taikyti kitą informacinės sklaidos politiką, rašoma DW.
