@kirtis O kai neskiria lAuk nuo laUk (t.y., vksm. LAUKTI, nuo LAUKan, į LAUKĄ), gAus nuo gaUs (GAUTI nuo GAUSTI), ir visiškai išmeta kirčiuotą A, tik U kirtį pripažįsta?
Savo gyvenime jau mačiau PRASISIEKĖLIŲ arba spaudimo neatlaikiusių pridarytų revoliucijų. Ne viena sovietmečio karjeristų daktarinė disertacija buvo tokiomis „revoliucinėmis įžvalgomis" apginta. Labiausiai pasitikiu savo a.a. Senelių bei a.a. Tėvo, mano ankstyvojo pokario Mokytojų kalba. Ji buvo LOGIKA ir solidžiais itin išsilavinusių asmenybių tyrimais paremta. Ne interneto „žymių žmonių" ar papūgų, mėgdžiojančių sovietmečio Gariūnų „kulьtura'

@kirtis Užmiršau seniai tas kirčiavimo taisykles.Žmonės kalba kaip įpratę.Pvz,paimkim žodį vaistinė,laiptinė.Jei kirčiuoji vaaaistas,turi sakyt vaaaistinė.Nuo senų laikų kirčiuoju vaiiiistas,vaiiiistinė,laiiiptas,laiiiptinė.Ir man taip gražu.Nors mieste nukonkuravo laaaiptinės.Tradiciškai ir priesagą -inis,-inė kirčiuojam,pvz sakom beeeržas ir beržiiiinis. eeeglė--egliiinis.kitaip neįprastai rėžtų ausį.Žemaičiai šnekamojoj kalboj dar kitaip pabrėžia kai kurias balses.O jaunimas ir ne tik jis ,vartoja kai kuriuos žodžių derinius iš kitų kalbų nubeždžioniautus,pvz minėtas ,,ta prasme,, yra iš rusų vartojamo ,,v tom smisle,. Bet šnekamojoje kalboje visiškai beprasmis kalbos teršalas. Toks pasakymas kaip, ,,Pas mane ,, yra, nėra,,pas mus yra,nėra.-- ,,rusų kalboje skamba ,,u minia jest,u minia niet , u nas jest,unas niet .Lietuviškai gramatiškai sakyt reikia,, aš turiu, neturiu, mes turim ,neturim.Čia jau kaip priprasi , taip kalbėsi .Jaunimo kalboje daug ir angliškų žodžių įterpiama , daug kompiuterinės angliškos terminologijos.V.ž.dar niekad kalba nebuvo tokia užteršta,kaip dabar.Kosmopolitėjam,nors čia irgi kažkoks padirbtas žodis