„Išmanūs namai turi saulės kolektorius ant stogo, elektrinę transporto priemonę, kurią galima krauti tiesiai iš nuosavo energijos šaltinio, taip pat oras-oras šilumos siurblius ar energijos kaupiklį, leidžiantį sukaupti perteklinę saulės energiją, kai jos nereikia, ir panaudoti vėliau, kai iš tinklo gaunamos elektros kainos yra didesnės“, – sako Energetikos ministerijos vyriausioji patarėja Dovilė Kapačinskaitė.
Pasak jos, šie sprendimai ne tik padeda gyventojams sutaupyti ir gyventi tvariau, bet prisideda ir prie jų energetinės nepriklausomybės.
„Jei, pavyzdžiui, įvyksta audra ir nutrūksta elektros laidai, gyventojai namus energija gali aprūpinti iš nuosavo šaltinio, naudodami energijos kaupiklius. Tuo pačiu tai suteikia atsparumą kylančioms elektros kainoms ir tarifams, todėl naudodami savarankiškai pagamintą energiją, gyventojai gali ženkliai sumažinti savo išlaidas“, – dalijasi D. Kapačinskaitė.
Išmanių namų paklausa augs
Ekspertės teigimu, atsinaujinančius energijos šaltinius galima integruoti į išmanias namų technologijas, leidžiančias automatiškai atlikti daugybę funkcijų: reguliuoti temperatūrą, padidinti arba sumažinti apšvietimą, automatiniu būdu valdyti užuolaidų padėtį, taip reguliuojant šviesios srautą patalpoje – tokiu būdu patalpa neprikaista ir sumažinamos elektros energijos sąnaudos jos vėsinimui.
Jai antrina ir Aplinkos projektų valdymo agentūros direktoriaus pavaduotojas Vytautas Vrubliaukas – pasak jo, vienas didžiausių išmanių namų privalumų yra sistemų automatizacija.
„Sistema gali savarankiškai reguliuoti apšvietimą, temperatūrą ar kitus parametrus, priklausomai nuo gyventojų poreikių ar buvimo namuose. Pavyzdžiui, kai nieko nėra namuose, šviesos automatiškai išsijungia, o temperatūra sumažinama iki optimalios, taip prisidedant prie energijos taupymo. Taip pat išmanūs namai gali naudoti daugiau energijos iš atsinaujinančių šaltinių saulėtą dieną, kai jos pasiūla yra didžiausia, ir sumažinti energijos vartojimą iš tinklo, kai jos paklausa yra didesnė“, – dalijasi V. Vrubliauskas.
Ekspertas pastebi, kad ateityje išmanių namų technologijos populiarės ir bus dar labiau suderintos su atsinaujinančia energetika – namai galės dar efektyviau generuoti, kaupti ir valdyti savo energijos išteklius, pasitelkdami saulės elektrines, elektros kaupimo įrenginius ir kitas pažangias technologijas.
„Per artimiausius 5-10 metų energijos valdymo sistemos taps dar protingesnės, efektyviau prisitaikydamos prie rinkos kainų svyravimų, vartojimo pikų ir individualių energijos poreikių“, – sako Aplinkos projektų valdymo agentūros direktoriaus pavaduotojas.
Tikslas – šalies energetinė nepriklausomybė
D. Kapačinskaitė pabrėžia, jog individualių namų ūkių energetinis savarankiškumas ne tik padės sumažinti išlaidas bei gyventi tvariau, bet taip pat prisidės ir prie šalies energetinės nepriklausomybės, o tai yra viena iš pagrindinių Lietuvos strateginių krypčių.
„Siekiame, kad Lietuva būtų energetiškai nepriklausoma valstybė, o prie to prisideda kiekvienas gyventojas, kuris savo namuose yra įsirengęs saulės elektrinę, juose diegia išmanius sprendimus. Žiūrint bendrai, tokių žmonių turime labai daug ir jų skaičius auga – gyventojai susipažinę su atsinaujinančia energetika, tobulėjančiomis technologijomis ir jų teikiamais privalumais“, – sako ekspertė ir primena, kad šalies gyventojai gali teikti paraiškas ir gauti finansavimą saulės elektrinių statymui ir įsigijimui.
„Yra ne viena priemonė, skatinanti statyti saulės elektrines ant stogų, įsigyti jos dalį iš nutolusio parko ar gyventojus, viešąjį sektorių bei verslus jungtis į bendrijas. Išsamias instrukcijas ir daugiau informacijos apie ES investicijas gyventojai gali rasti Lietuvos energetikos bei Aplinkos projektų valdymo agentūros puslapiuose, esinvesticijos.lt bei Energetikos ministerijos internetinėje svetainėje“, – dalijasi D. Kapačinskaitė.
Plačiau: Žaliuok ir dainuok - Lietuvos Respublikos energetikos ministerija (lrv.lt)
„Jau žaliuoja“ – Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos ir VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) inicijuota komunikacijos kampanija. Ja siekiama ugdyti suvokimą, kad šalies gyventojai bei įmonės spręsdami energetinio savarankiškumo klausimus stiprina ir valstybės energetikos sektorių, o ES investicijos spartina energetinio savarankiškumo augimą, tiesiogiai prisideda prie gyventojų gerovės ir konkurencinės aplinkos kūrimo. Kampanija finansuojama Europos Sąjungos lėšomis.