Finansų ir Kreditų valdymo asociacijos (FiKVA) prezidentas bei finansų konsultantas Marius Jansonas sako sutinkantis ne vieną žmogų, norintį į pensiją išeiti anksčiau nei valstybės numatytas amžius. Šiuo metu Lietuvoje senatvės pensijos amžius moterims yra 63 metai, vyrams – 64 metai, o iki 2026 m. yra planuojama, kad šis skaičius abiem lytims bus dar didesnis – 65 metai.
Išeiti į pensiją anksčiau nėra neįmanoma, sako M. Jansonas, tačiau jo nuomone daugeliui žmonių tai gali būti sunku, nes jie vis dar nesugeba protingai valdyti savo finansų ir labai greitai įklimpsta į kreditų bei paskolų liūną.
„Kur žmonės daro klaidą – viską daro nuo antro galo. Ima kreditus, kreditines korteles, po to sugalvoja, kad jiems reikia naujo brangaus automobilio arba nusipirkti namą, kotedžą arba pasikeisti butą. Tada jie, kaip mes sakome, bankininkus išleidžia į pensiją, nes pradeda nebe uždirbti procentus, bet mokėti procentus“, – tv3.lt pasakoja finansų ekspertas.
Pirmas žingsnis – asmeninio biudžeto sekimas
Tiems, kurie pasiryžta pradėti rimtai taupyti ir kaupti ankstyvai pensijai, M. Jansonas išskiria tris pagrindinius žingsnius, kuriuos reikėtų praeiti.
Pirmasis ir, tikriausiai, svarbiausias – taupymas ir asmeninio bei šeimos biudžeto vedimas. Eksperto nuomone, jeigu žmogus gyvena ne vienas, o turi šeimą, tai jau yra tarsi maža akcinė bendrovė, o jai, kaip ir tikrai įmonei, reikia žinoti iš kur ateina ir kur išeina pinigai.
„Mes juokaujame, kad žmogus turi tokį įprotį įgyti, kad taupytų net tualetinį popierių. Kai jis tikrai pradeda taupyti, atsiranda laisvų pinigų. Jis supranta, kad galbūt nereikia pirkti „iPhone“ telefono už pusantro tūkstančio eurų – galbūt užtenka ir paprastesnio telefono už 700 eurų. Nereikia žmogui būti finansų profesionalu, kad jis suprastų, jog restoranuose išleidžia per daug pinigų“, – aiškina M. Jansonas.
Pasak eksperto, kiekvienas skaičiuojantis savo išlaidas privalo susidėlioti prioritetus ir suprasti, ko jis iš tikrųjų nori: „Kartais tas neapgalvotas pirkinys, pavyzdžiui, automobilis, žmones tiesiog skurdina. Jeigu dar asmuo tuos pinigus galėtų panaudoti ir nusipirkti mažą, bendrabučio tipo butą.
Kaip pavyzdys, jeigu jis tą butą po to išnuomotų, tai pinigus kas mėnesį uždirbtų, o ne išleistų automobilio priežiūrai. Vienas sakytų, aš geriau su paspirtuku ar autobusu pasivažinėsiu ir jo mėnesinės išlaidos transportui būtų 50 eurų, o kitas žmogus sakytų, aš geriau pirksiu BMW už 30 tūkst. eurų ir mano išlaidos bus mažiausiai 300-400 eurų per mėnesį“.
Pinigų reikia turėti mažiausiai pusei metų
Kai žmogus išmoksta sekti savo pajamas ir išlaidas, pasak M. Jansono kitas etapas yra santaupų rezervo kaupimas. Tiems, kurie turi mažamečių vaikų arba būsto kreditą, ekspertas pataria turėti sukaupus bent jau šešių mėnesių pajamų rezervą. Tokių įsipareigojimų neturintiems – bent jau trijų.
„Šeimos ūkį reikia valdyti ir žmogus, kuris gerai jautėsi būdamas studentas ir turėdamas kelis šimtus eurų, iš kurių išgyvendavo, šeimoje mato, kad nebeišgyvena, trūksta pinigų, reikia naudoti kreditines korteles.
Jei žmogus taupo jis automatiškai pereina į antrą etapą. Tada, kai jis jau gerai jaučiasi, mato, kad sąskaitoje yra, pavyzdžiui, 10 tūkst. eurų, natūralu, kad pas jį ir džiaugsmas atsiranda ir stabilumas, nes jis turi pinigų“, – tv3.lt dėsto FiKVA prezidentas.
Paskutinis etapas, kaip sako pats ekspertas, yra tik rekomenduojamas, tačiau iš jo patirties – dažniausiai pasiteisinantis. Tai – tauriųjų metalų, aukso arba sidabro, kaupimas.
„Auksas irgi nėra investicija – tai tiesiog pinigų rezervas. Ką tai duoda? Pinigai per metus nuvertėja nuo 5 iki 10 proc. Todėl jeigu jūs turėjote sukaupę 10 tūkst. eurų, per metus jų perkamoji galia gali nuvertėti iki 5000 eurų. Kad pinigų nuvertėjimą būtų galima kompensuoti, mes savo klientams rekomenduojame turėti tolygias sumas pinigų ir aukso arba sidabro“, – aiškina M. Jansonas.
Tauriųjų metalų ekspertas nerekomenduoja turėti daugiau nei turite sukaupę santaupų. Tad jei jūsų rezervas yra keli tūkstančiai eurų, M. Jansonas rekomenduoja turėti kelis tūkstančius eurus tauriųjų metalų. Jei daugiau – tolygiai daugiau ir aukso arba sidabro.
Prieinama tikrai ne kiekvienam
Paklaustas apie tai, ar visgi reali yra svajonė į pensiją išeiti 40-ies, M. Jansonas atsako, kad tai įmanoma tik mažai daliai Lietuvos gyventojų.
„Jūs galite labai paprastai paskaičiuoti – kad žmogus normaliai Europoje gyventų jam reikia maždaug 2000 eurų kas mėnesį. Per dvidešimt metų jam reikia pusės milijono.
Viskas galima, bet reikia užduoti klausimą, ar tu nori vienas būdamas milijonierius išeiti į pensiją, ar nori išeiti su kažkuo šalia? Ar nori išeiti į pensiją turėdamas vaikų ir anūkų, ar tiesiog turėti daug pinigų?“, –savo mintis dėsto tv3.lt kalbintas finansų ekspertas.
Jo nuomone, tokiame drastiškame finansiniame plane tikriausiai nebūna įskaičiuota šeima, o susilaukus vaikų, įsigijus būstą, automobilį ir šunį tokios itin ankstyvos pensijos svajonės tampa kiek mistinėmis.
„Mūsų karta, kuriems dabar 40-50 metų, mes kitaip galvojome – pirmą vaikus gimdėm, juos kažkaip per vargą auginom, o dabar galim laisvai gyventi. Tie žmonės galvoja kitaip – jie pirma finansiškai atsistoja ant kojų, o tik po to jiems iššūkis yra šeima.
Tačiau yra ir žmogiška pusė. Aš linkiu, kad pinigai nesugadintų mūsų. (...) Visgi reikia namų, mašinos, nori pakeliauti – negali vien žiūrėti į pinigus, nes išprotėsi nuo tokio gyvenimo tempo“, – portalui aiškina M. Jansonas.
Šiuo metu minimalioji mėnesinė alga (MMA) Lietuvoje yra 607 eurai, vidutinė senatvės pensija per mėnesį 2020 m. vasario mėn. – 376,2 eurai, vidutinė senatvės pensija per mėnesį, turint būtinąjį stažą 2020 m. vasario mėn. – 398,6 eurai.
Vidutinis darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2020 m. I ketv. siekė 879,2 eurus į rankas.
