Kaip spręstumėte problemą, kad moksleivių rezultatai vis prastėja? Kaip jaunus ir talentingus žmones pritraukti į pedagogo darbą? Apie šiuos ir kitus švietimo klausimus, kurios nubrėžė profsąjungų atstovai, naujienų portalui tv3.lt komentavo reitingų viršūnėse esančių politinių partijų atstovai.
Uždaryti kaimo mokyklas ar išsaugoti. Ką darytumėte jūs?
Valstiečių vedlys Ramūnas Karbauskis kategoriškai teigė, kad valstybė turi išsaugoti infrastruktūrą ir mokyklų tinklą ateinančioms kartoms.
„Nuo moksleivio krepšelio perėjome prie klasės krepšelio ir stengiamės padaryti taip, kad mažesnės mokyklos galėtų išsilaikyti savivaldybėse ir stengiamės maksimaliai išsaugoti didelį tinklą.
Mūsų oponentai – liberalai ir konservatoriai, – šneka apie tai, kad reikia uždarinėti kaimo mokyklas. Jie nelabai supranta vieno dalyko – tai demografijos.
2016 metais kai kuriuose mokyklose į pirmą ar antrą klasę vaikų beveik neateidavo, nes jų nebūdavo. Bet buvo gimstamumo bumai ir kai kuriuose savivaldybėse bei miesteliuose gimstamumas pakilo septynis kartus.
Akivaizdu, jei vienais metais moksleivių neužteko, tai po kelių metų situacija pasikeičia kardinaliai. Ne tik klausimas nebekyla, ar reikia mokyklos, bet kyla klausimas ir dėl darželių“, – sako R. Karbauskis.
Karbauskis: „Po poros metų nebešnekėsime, kad trūksta vaikų“
R. Karbauskis pasisakė ir apie kartu besimokančius skirtingų klasių mokinius. Kai kuriuose regionuose jungiamos klasės, nes nebeužtenka vaikų.
„Girdėjau, kad mokosi vienos ir kitos moksleivių klasės mokiniai kartu, nes mažai mokinių. Mes sakėme, kad tai yra lankstumo klausimas, kol trūksta mokinių.
Yra sportas, dailė ir kiti kur vienu metu gali dirbti ir trečiokas su ketvirtoku, bet to negalima daryti šnekant apie matematiką, fiziką ar kitus dalykus. Čia reikia lankstumo.
Esu tikras, kad gyventojų kaime daugės ir tai susiję su geresniu gyvenimu. Po poros metų mes iš viso nebešnekėsime, kad trūksta vaikų“, – prognozavo R. Karbauskis.
TS-LKD sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė mano, kad klausimas turėtų būti keliamas kitaip: ką daryti, kad visi vaikai – nesvarbu, ar jie gyvena mieste, ar kaime – turėtų galimybę gauti perspektyvą suteikiantį išsilavinimą.
„Čia glūdi ir atsakymas. Jeigu mokykloje skirtingo amžiaus vaikai mokosi jungtinėse klasės, jeigu nėra galimybių lankyti būrelių, infrastruktūra nepritaikyta šiuolaikiškam mokymuisi, sprendimai turi būti atitinkami.Tačiau būtina atsižvelgti ir į vaikų amžių – kuo mažesnis vaikas, tuo darželis ar mokykla turėtų būti arčiau namų, atstumą iki kitos mokyklos, kad vaiko nereikėtų šeštą ryto vežti į kitą mokyklą.
Be to, reikia išspręsti pavėžėjimo klausimą, kuris šiuo metu yra labai nelankstus ir kai kada vaikai negali dalyvauti būreliuose, nes juos tiesiog išveža namo“, – atsakė I. Šimonytė.
Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas teigia, kad nieko nereikia išsaugoti, nieko nereikia uždarinėti.
„Naudokimės modeliais, kuriuos taiko kitos šalys. Yra taip vadinamas filializacijos modelis. Matome, kad vienoje ar kitoje mokykloje administraciniai kaštai jau viršija ugdymui skiriamas lėšas, kai nepedagoginis personalas daro 40 ar net 50 proc., o mokinių mažėja, tokiu atveju paprastai kokioje Vokietijoje, Olandijoje ar Švedijoje yra taikomas paprastas būdas – ta įstaiga tampa filialu kažkokios didesnės mokyklos.
Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo paslaugų teikimas turi būti kuo arčiau namų ir šeimos, kad mažų vaikų nereikėtų vežioti po visą rajoną. Tačiau gimnazinis išsilavinimas reikalauja itin kokybiško ne tik ugdymo, bet ir neformalaus ugdymo. Išteklių ir specialistų tai užtikrinti kiekvienoje kaimo mokykloje tikrai nėra ir nebus ateityje, todėl turime efektyviai naudoti lėšas.
Mūsų tikslas – tai siekis, kad administraciniai išlaikymo kaštai švietimo sistemoje siektų ne daugiau kaip 30 proc. Jei savivaldybė susitvarko taip, tai iš nacionalinės programos gauna 20 proc. ugdymo reikmėms numatyto biudžeto“, – sako G. Paluckas.
Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas teigia, kad reikia neapgaudinėti.
„Jei reikia – tai reikia pasikalbėti su visuomene, tėvais, kaip jie galvoja. Pirmiausia reikia galvoti apie mokslo kokybę. Kiekvienas tėvas ir mama galvos apie vaiko ateitį ir sutiks, kad svarbiausia gauti efektyvesnes ir kokybiškesnes žinias“, – teigia V. Uspaskichas.
Liberalų sąjūdžio partijos pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, jog švietimo sistemos tikslas, kad vaikai gautų kokybišką išsilavinimą.
„Mechaninis uždarymas kokybės neužtikrina. Šioje vietoje turėtume vadovautis objektyviais kriterijais. Tais atvejais, kai mokinių skaičius krenta žemiau nei 130 vaikų, tuomet mokyklos gali būti sujungiamos.
Mums labai svarbu, kuo jaunesni vaikas, tuo arčiau namų jis turi turėti galimybę lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą ar eiti į pradinę klasę. Vyresnieji jau gali naudotis autobusiukų pavežėjimo paslaugomis.
Nuo penktos klasės jungtinių klasių neturi likti – tai yra atgyvena ir tai ne XXI amžiaus mokyklos. Mes neturėtume savo vaikų pasmerkti nekokybiškam ugdymui,
Nuotolinio darbo mokyklose patirtis, kokia ji būtų buvusi sudėtinga, ji taip pat atveria daug galimybių sujungti pavyzdžiui geografiškai nutolusios mokinius su klasėmis. Tai iš dalies galėtų spręsti mokytojo darbo užmokesčio ar darbo pilnu etatu problemą“, – teigia V. Čmilytė-Nielsen.
Partijos „Laisvė ir teisingumas“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis sako, kad ši funkcija ir klausimo sprendimas suteiktas vietos savivaldai ir tai nustato meras, o ne Seimo narys.
„Vaiko mokslo kokybė yra aukščiau visko. Bet tai sprendžia savivaldybė, nes jai deleguota funkcija pagal vietos savivaldos įstatymą. Jeigu būtų mano valia, jei būtų ne Seimo, o savivaldos rinkimai ir kandidatuočiau į rajono miesto merus – tai jungtinės klasės nebūtų.
Geriau aš organizuočiau atskirą pavežėjimą, didžiuosiuose mokyklose kokybišką mokymo užtikrinimą, negu, kad pirmokai eitų su kokiais ketvirtokais“, – sako R. Žemaitaitis.
Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad tai nėra savaiminė vertybė – uždaryti ar išsaugoti mokyklas.
„Jeigu mokykloje yra vaikų, tai ji turi veikti. Jei nebėra vaikų, jos tuomet niekam nereikia. Mokykla pirmiausia yra skirta moksleiviams, o ne merui ar savivaldybės administracijos direktoriui ar mokyklos vadovams.
Jei taip atsitinka kaip šiais metais Šakiuose, kai suformuojama mokykla iš 6 vaikų – tai tiesą sakant, man gaila tų vaikų. Aš labai norėčiau, kad jie eitų į gerą mokyklą, susipažintų su bendraamžiais ir gautų patį geriausią išsilavinimą. Geriau mes juo saugiai nuvežkime autobusiukais, bet jokiu būdu negriaukime jų išsilavinimo, kai vienoje klasėje mokosi skirtingo amžiaus vaikai“, – teigia A. Armonaitė.
Per pastaruosius metus mokinių pasiekimai suprastėjo, o šiemet matematikos egzamino neišlaikė trečdalis mokinių. Kaip spręstumėte šią problemą?
R. Karbauskis teigė, kad yra prasti rezultatai, bet tai užprogramuota ne per ketverius metus, o jau anksčiau, kai buvo siekiama uždarinėti mokyklas ir mažinti mokytojų skaičių.
Politikas aiškino, kad 2016 metais, laimėję Seimo rinkimus, jie rado naikinamą Vilniaus pedagoginį universitetą, o į kai kurias mokytojo specialybes iš viso niekas nestojo.
„Aš tikiuosi, kad mūsų moksleivių rezultatai pradės po kiek laiko gerėti, nes įsilies nauja mokytojų karta, o dabar buvo duobė, kuri buvo senesnė nei ketverių metų.
Šiandien mes turime labai rimtą mokytojų rengimo centrą Kaune, kurio nebuvo. Gelbėdami pedagoginį universitetą mes turėjome daryti veiksmus, Vytauto Didžiojo universitetas prie savęs prisijungė pedagoginį universitetą.
Antra vertus, sprendimai dėl stipendijavimo Lietuvai svarbių specialybių, tuo metu ir pedagoginių, davė efektą, kad mes šiandien jau turime vaikus, kurie stoja į matematikos, fizikos ir kitas pedagogines specialybes.
Mes po ketverių ar penkių metų turėsime pirmuosius specialistus-mokytojus, kuriuos bus parengę pagal kokybišką pedagoginio rengimo programą“, – sakė R. Karbauskis.
Politikas teigė, kad taip atsitiko ne tik dėl stipendijų, bet ir dėl mokytojų atlyginimų.
„Mokytojų atlyginimai labai stipriai išaugo, lyginant su tuo, kas mes radome 2016 metais. Tais metais mokytojo vidutinis atlyginimas, jei neklystu, buvo 680 eurų į rankas. Dabar yra virš 1 tūkst. eurų ir jis dar didėja. Tikslas – pasiekti 1,3 vidutinio atlyginimo ir ties tuo nesustoti“, – teigė R. Karbauskis.
TS-LKD sąrašo lyderė I. Šimonytė mano, kad tai ne matematikos problema, tai visos mūsų švietimo sistemos problema.
„Šiandien matematika, rytoj bus fizika, ar chemija. Sprendimų reikia ieškoti dar ikimokykliniame ugdyme. Tyrimai rodo, kad jau čia mes „pametame“ vaikus. Didelė dalis socialinėje rizikoje gyvenančių vaikų nelanko darželių, neužtikrinamas pavėžėjimas.
Vaiko pinigus, skiriamus socialinės rizikos šeimoms, siūlome susieti su privalomu ikimokykliniu ugdymu. Darželiuose reikia skirti daugiau dėmesio ugdymui, ne tik vaiko priežiūrai ir saugumui. Šiame tarpsnyje mokytojai turi gebėti diagnozuoti galimas mokymosi problemas ir jas spręsti.
Taip pat svarbu, kad būtų ne tik mokyklų uždarymo planas, bet ir atidarymo, bei pagalbos mokykloms planas. Jeigu iš vienos prastos mokyklos, nuvešime į kitą prastą – nieko nebus.
Taigi siūlome du svarbius darbus. Pirma, sutarti dėl mokyklų ugdymo ir veiklos kokybės standarto ir tobulinti mokyklų vertinimo ir pagalbos silpnesnėms sistemą. Net 30 proc. Lietuvos mokyklų niekuomet nebuvo vertintos.
Būtina organizuoti platesnį mokyklų išorinį vertinimą ir skatinti mokyklų savęs įsivertinimą, remiantis rezultatais suteikti individualizuotą paramą toms mokykloms, kurių rezultatai nepakankami. Geriausius mokyklų vadovus pasitelkti padėti silpnesnėms mokykloms“, – atsakė I. Šimonytė.
Siūlo steigti Tūkstantmečio gimnazijas
Konservatoriais taip pat siūlo rajonuose steigti Tūkstantmečio gimnazijas.
„Šiose gimnazijose bus visa reikalinga šiuolaikinė švietimo infrastruktūra – STEAM laboratorijos, švietimo pagalbos specialistai, psichologai, specialieji pedagogai, logopedai.
Gimnazijoje veiks bent viena tarptautinio bakalaureato klasė ir platus neformalaus ugdymo būrelių tinklas. Tuose rajonuose, kur jau veikia panašaus tipo gimnazijos, jas stiprinsime ir gerinsime infrastruktūrą̨, kur tokių galimybių̨ nėra, statysime naujas.
Šioms gimnazijoms kelsime tikslą tapti pedagoginių ugdymo pokyčių Lietuvoje generatoriais ir katalizatoriais. Tūkstantmečio gimnazijos ir jų aprūpinimas bus organizuotas taip, kad jų infrastruktūra, neformaliomis veiklomis ir kitomis paslaugomis naudotųsi visos regiono mokyklos bei jų vaikai.
Atranka į šias gimnazijas vykdoma nebus. Būtent steigdami Tūkstantmečio gimnazijas tikime, kad padėsime rajonuose atsirasti naujiems ugdymo pokyčiams“, – atsakė I. Šimonytė.
G. Paluckas pažymi, kad matematikos vidutiniškai turime 4 akademines valandas per savaitę.
„Per šias valandas tokio matematikos kurso, koks yra dabar, kokybiškai išeiti yra neįmanoma. Ši situacija sukuria dvi problemas.
Viena jų – kurie yra gabesni, tai jie per tas 4 valandas sugeba išmokti ir reikia dar valandos pakartojimui ar žinių užtvirtinimui. Tuo metu, mažiau imlūs, jie automatiškai atsilieka, o tuomet jau atsilikus vis sunkiau pasivyti.
Antras dalykas, mes sukuriame poreikį korepetitorių tinklui, kur tavo vaiko sėkmę lemia jau piniginės storis. Tai mums reikia apsispręsti: arba mes mokysimės ilgiau, arba reikia tvarkyti ugdymo planą, galbūt kažkuriuos dalykus išmesti.
Tiksliuosiuose moksluose svarbus inovacijų taikymas, kai žinias reikia pateikti aktualiame ir įdomiame kontekste, kuris aktualus jauniems žmonėms būtent šiandien.
Trečias dalykas – tai krūvio perskirstymas, nes šiandien mokytojai yra apkrauti aibėmis papildomo ugdymo integruotų dalykų – nuo pilietiškumo iki lytiškumo, – atitinkamai turi ir tai padaryti, nors turėtų dėmesį skirti savo dalykui.
Darbo užmokesčio kėlimas, biurokratijos mažinimas, pasitikėjimo ir savarankiškumo kėlimas yra apimantis visus dalykinius bendrojo lavinimo dalykus. Kalbant apie matematiką – tai problema yra aiški. Be pateisinamos priežasties mes praleidžiame, auditas sako, 800 milijonų pamokų bendrai. Jei nesimokome arba yra tik 4 valandos matematikai mokytis – tai akivaizdu, kad per mažai“, – sako G. Paluckas.
„Vienoje klasėje sėdi antrokai ir penktokai – tai kokia gali būti kokybė?“
V. Uspaskichas aiškina, kad viduje reikia spręsti kokybinius dalykus ir kurti kitokį turinį.
„Ko norėti, je kaimo mokyklose vienoje klasėje sėdi antrokai, trečiokai, ketvirtokai ir penktokai. Kokią kokybę galime gauti? Tai populistiniai valdžios dalykai, norint išlaikyti mokyklą ir nežiūrint kokią žalą ji duoda“, – teigia jis.
Liberalų sąjūdžio partijos pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen teigia, kad yra kompleksas priežasčių, dėl kurių prastėja moksleivių rezultatai.
„Akivaizdu, kad sudėtingose socialinėse, ekonominės, kultūrinėse sąlygose augančių vaikų pasiekimų lygis yra ženkliai nusileidžiantis tiems vaikams iš šeimų, kurie nepatiria socialinės rizikos. Mes matome vieną iš pagrindinių sričių, kur galime pasiekti ilgalaikę pažangą – tai didesnis dėmesys ikimokykliniam ugdymui.
Tyrimai rodo, kad pagrindai socialinei atskirčiai ir vėlesniems pasiekimams yra užkoduojami labai ankstyvajame amžiuje. Kokybiškas ikimokyklinis ugdymas šalia gyvenamosios vietos yra kritiškai svarbus įsipareigojimas valstybės piliečiams. Mes turime užtikrinti įvairovę, kad tėvai turėtų galimybe pasinaudoti ikimokyklinio ugdymo paslaugomis šalia namų.
Antras aspektas, ta turi būti peržiūrimos ugdymo programos mokyklose ir mokytojų kvalifikacija atitinkamai keliama. Kalbame apie įsipareigojimą dėl mokytojų darbo užmokesčio, iki kadencijos pabaigos turėtume pasiekti 1,5 vidutinio darbo užmokesčio“, – teigia politikė.
Pasak V. Čmilytės-Nielsen, vien tik didesnėmis algomis mokytojo prestižo nepakelsime ir reikia juos atlaisvinti nuo pernelyg didelių biurokratinių reikalavimų, leisti daugiau savarankiškumo mokyklose.
„Kalbant apie matematikos egzamino rezultatus – tai paminėčiau, kad Lietuvoje turime puikius užsienio kalbų rezultatus. Galima būti pasisemti, kaip mokoma kalbų: klasės skeliamos į grupes ir daugiau individualaus priėjimo prie mokinių.
Iki šiol turime dvi paralelines programas mokyklose: bendrojo ugdymo ir pasiruošimo egzaminams. Kodėl jos mokykloje yra paralelinės – tai nėra aišku. Manome, ad turėtų būti viena programa.
Egzamino tikslas – tai nėra mokiniui parodyti jo vietą ar egzaminų rengėjams savo pranašumą, o patikrinti žinias. Manome, kad yra ir čia problemų, kalbat apie egzaminų uždavinius”, – sako liberalų lyderė.
R. Žemaitaitis sako, kad jokios problemos čia nemato.
„Čia problema yra mūsų pačių galvose ir mokyklų vadovų. Kurie pamatė, kad matematikos egzaminų rezultatai labai prasti, bet anglų kalbos – labai geri. Tai ta karta žmonių, kurie gimę 2000 ir vėlesniais metais, šiame laikotarpyje. Tik gimus vaikui, duodama planšetė, telefonas ar kompiuteris. Pirmieji žodžiai, kuriuos jis išgirsta – tai būna angliški. Pas vaiką formuojasi ne lietuvių, o anglų kalba.
Kompiuterizacijos pasaulis atvedė iki to, kad šiandien viską darome su kompiuteriu. Matematikos kaip po tokios nebereikia, nes šiandien skaičiuojame su skaičiuotuvu. Turime telefonus, programas ir nereikia sukti galvos, kaip kokį algoritmą išvesti ar šaknį ištraukti. Žmogus atsidaro internetą ir telefoną ir viską programose pasižiūri.
Reikėtų šiandien daugiau dėmesio skirti į kompiuterizaciją ir smegenų darbą. Neformaliame švietime reikėtų daugiau dėmesio skirti tokiems būreliams kaip robotika ar šachmatai“, – teigia R. Žemaitaitis.
Laisvės partijos pirmininkė sako, kad yra dvi kryptys.
„Pirmiausia – tai programų atnaujinimas, reikia pasižiūrėti, ko tuos vaikus mokome. Dažnai ir pati mokykloje girdėdavome, kaip mes ruošiamės egzaminams, o nesiruošiame gyvenimui ir reikalingiems įgūdžiams. Svarbu peržiūrėti, kaip egzaminai atrodo, ar jie tikrai atspindi brandos egzamino dvasią, o ne tiesiog tikrina faktines žinias.
Antras dalykas – mokytojai turi mylėti savo darbą ir juo džiaugtis. Turi gerai jį išmanyti ir išdėstyti vaikams tuos dalykus. Yra puikių mokytojų, kuriais didžiuojamės, bet ir yra tokių, kurie atsitiktinai papuolė į tą profesiją ir tuo nesidžiaugia“, – teigia A. Armonaitė.
Kaip jaunus ir talentingus žmones pritraukti į švietimo sritį ir pedagogo darbą?
R. Karbauskis teigė, kad tai lemia darbo sąlygos, atlyginimas, apgyvendinimas.
„Yra problema – tai mokytojų išvažiavimas į regionus. Kai kurios savivaldybės jau turi savo politiką ir stengiasi, kad būstas būtų suteiktas tiems žmonėms ir padeda visomis kitomis priemonėmis“, – teigia R. Karbauskis.
Pasak R. Karbauskio, didžiuosiuose Lietuvos miestuose problemų tokių praktiškai nėra.
„Kai turime pilnus kursus studentų ir jaunimo – tai, manau, kad tie žmonės įgiję specialybę taps labai gerais mokytojais“, – teigia R. Karbauskis.
Konservatorių sąrašo lyderė I. Šimonytė atsakė, kad jauni žmonės rinksis pedagogo profesiją tik tada, kai matys joje perspektyvą.
„Asmuo turi matyti savo galimybės šioje profesijoje ne tik dirbti, bet ir užsidirbti, jausti, kad turi karjeros ir mobilumo galimybes.
Todėl turime kalbėti ne tik apie atlygio didinimą, bet ir požiūrio į mokytoją, bendravimo kultūros keitimą. Suteikiant daugiau laisvės mokytojams savarankiškai priimti sprendimus. Būtina pergalvoti ir kvalifikacijos kėlimo sistemą, kuri šiuo metu yra labai formali – dėl paukščiuko, sudaryti sąlygas pedagogams tobulėti. Pedagogų rengimo sistema taip pat sunkiai įgauna pagreitį.
Neseniai įvykusi reforma, kai buvo įkurti trys pedagogų ugdymo centrai, kol kas nedavė pastebimų rezultatų, todėl pedagogų ruošimo kokybės problema artimiausiu metu savaime neišsispręs. Būtina lygiuotis į geriausius užsienio pedagogų centrus, stiprinti bendradarbiavimą su jais, užtikrinti studentų mainus, stažuotes. Skirti lėšų edukologijos mokslui ir tyrimams plėtoti“, – atsakė I. Šimonytė.
Motyvuoja darbo užmokestis
Socialdemokratų vedlys G. Paluckas sako, kad jaunas talentingas žmogus žiūri į tos profesijos darbo užmokesčio, poreikio perspektyvas.
„Jei matai, kad valstybė neturi aiškaus plano ir negali apibrėžti, kaip bus užtikrinamos socialinės garantijos ir darbo užmokestis – tai studijų žmonės nesirenka. Arba dar blogiau, studijavę tuos dalykus vėliau nesirenka profesinės karjeros.
Jei norime talentingus ir motyvuotus žmones pritraukti į švietimo sistemą, tai pirmiausia reikia nubrėžti aiškias dešimties metų gaires ir nustatyti aiškų santykį su vidutiniu darbo užmokesčiu šalyje, susieti su darbo krūviais. Atitinkamai, reikia rodyti pagarbą kvalifikuotam mokytojui, leisti taikyti inovatyvias mokymo priemones nustatant ne priemonių sąrašą, o keliant tikslus, ko reikia pasiekti“, – teigia G. Paluckas.
Pasak Darbo partijos lyderio V. Uspaskicho, vienintelė motyvacija – tai pagarba šiai profesijai ir geras atlyginimas.
Anot Liberalų sąjūdžio pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen, svarbūs keli dalykai.
„Apie darbo užmokestį – tai mūsų įsipareigojimas iki 1,5 vidutinio darbo užmokesčio iki kadencijos pabaigos. Darbo užmokestis pastaraisiais metais didėjo ne visiškai tolygiai ir etatinis mokėjimas vienoms mokykloms buvo naudingas, o kitoms – visiškai ne. Reikia užtikrinti tolygų mokytojų atlyginimų augimą.
Kitas dalykas – tai darbo mokyklose sąlygos. Dažnai kalbame apie patyčias ir jų prevenciją, bet apskritai psichologinė atmosfera mokykloje turi būti komfortiška ir mokiniui, ir mokytojui.
Mes programoje akcentuojame savarankiškos mokyklos koncepciją. Kalbame apie tai, kad reikia atsisakyti pernelyg detalios ir biurokratiškos mokytojų darbo reguliavimo tvarkos, kuri dabar yra.
Mokytojai yra pavargę nuo nuolatinių ir besikeičiančių reikalavimų, kurie juos dažniausiai užgriūna rugpjūčio antroje pusėje. Mūsų mokyklos idealas – tai mokykla, kurioje tikslai yra formuluojami ministerijos, tačiau, kaip tuos tikslus pasieks, daugiausiai paliktų mokyklos bendruomenės apsisprendimui.
Privalome sudaryti galimybes vyresnio amžiaus mokytojams oriai pasitraukti iš šios profesijos. Jie galėtų tapti jaunų mokytojų mentoriais ar persikvalifikuoti ir įgyti kitą profesiją“, – sako V. Čmilytė-Nielsen.
Partijos „Laisvė ir teisingumas“ vedlys R. Žemaitaitis aiškina, kad žmogaus konkurencija darbo užmokestyje.
„Kitas dalykas – tai mokytojo atsiliepimas apie patį mokytoją. Anksčiau buvo pagarba mokytojui, bet per paskutinius dvidešimt metų supermamytės nuvertino mokytojo specialybę ir dabar jaunuoliui rinktis mokytojo darbą yra ne prestižas.
Patys tėvai kalti, jei vaikui kažkas nesiseka, vaikas neintegruojasi į visuomenę ar netinkamai daro pamokas, tai sako, kad mokykla kalta, nors didžioji dalis tėvų praktiškai visai nebendrauja su vaikais“, – teigia R. Žemaitaitis.
Pasak Laisvės partijos lyderės A. Armonaitės, studijos turi būti patrauklios.
„Šiais mokslo metais moka po 300 eurų stipendijas, kad jie rinktųsi pedagogo specialybę. Manau, kad tai yra prasta praktika, nes tai dažnai motyvuoja tik pinigai, o ne pačios studijos ar darbas po jų.
Studentams tikrai galima mokėti stipendijas ir net po 500 eurų, bet jei jie dirba edukologijos mokslo srityje, kad jie pabaigę universitetą būtų puikūs ir išprusę specialistai, kurie ateina į mokyklas mūsų vaikams suteikti žinių.
Dabar, kai reformuojamas pedagogikos rengimas universitetuose – tai yra galimybių langas sutvarkyti studijas ir pakloti pamatą geram pedagogų rengimui. Tačiau negalima palikti to savieigai, nes sukursime tik dar vieną pedagoginio universiteto fenomeną“, – sako A. Armonaitė.
Rinkimai į Lietuvos Seimą vyks spalio 11 d.
