Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija iniciavo viešų diskusijų ciklą tema „Tėvų teisės ir pareigos“, kurio pagrindinis tikslas – „viešai kalbėti apie problemas ir iššūkius, kurie neturi patogių atsakymų, todėl dažniau yra nutylimi“.
Pateikė statistiką
2018 metais Lietuva labai aiškiai pakeitė kryptį ir remdamasi Vaiko teisių konvencija padeda visiems, kurie susiduria su tam tikrais sunkumais, o ne tik toms šeimoms, kurios priklauso socialiniai rizikai.
„Tiek tėvams, kurie augina vaikus, įgyvendinant jų teises ir pareigas. Ir skyrybų procesas yra viena didžiausių krizių, kuri ištinka vaiko tėvus ir patį vaiką“, – nurodė Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė.
Vidutiniškai su 150-200 šeimomis, išgyvenančiomis sunkius skyrybų procesus, kiekvieną mėnesį dirba Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai.
„Mes visuomet tėvams sakome, kad santuoka, jos sudarymas ir jos nutraukimas yra jūsų privataus gyvenimo dalis ir jūs ją sprendžiate patys. Mūsų, kaip tarnybos dalyvavimas yra tik kraštutiniu atveju. Vienas iš jų – smurtinės situacijos arba vaiko teisių pranešimai dėl tėvų valdžios įgyvendinimo arba neįgyvendinimo“, –– pasakojo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.
„Kas įdomu, netgi patys vaikai per karantiną pranešdavo, informuodavo vaikų teisių tarnybą, kad neturi, negali susitikti su mama ar tėčiu, jiems yra nesudaromos galimybės“, – pridūrė ji.
Remiantis I. Skuodienės pateikta statistika, per 2020 m. Vaiko teisių apsaugos tarnyba gavo per 39,4 tūkst. pranešimų. Per pirmąjį šių metų pusmetį – 19,9 tūkst.
Atsakė, kaip dalyvauja vaikų teisių tarnybos šeimos skyrybų byloje
Pagrindiniai principai, į kuriuos Vaiko teisių apsaugos tarnyba atsižvelgia priimant sprendimus dėl vaikų skyrybų procese – nepilnamečio geriausių interesų pirmumo, vaiko nuomonės išklausymo ir atsižvelgimo į ją, objektyvių tėvų galimybių vertinimas.
„Apsilankome namuose, pasižiūrime, ar turime dar kokios papildomos informacijos apie šeimą ir pateikiame teismui išvadą. <…> Visuomet stengiamės padėti tėvams susitarti“, – pasakojo I. Skuodienė.
„Klausiant vaikų nuomonės vaikai visuomet išsako, kad myli ir mamą, ir tėtį, kad nori būti su vienu ar kitu, bet nesakykite mamai, kad noriu susitikti su tėčiu, nes ją labai įskaudins. Ir tėvų manipuliacijos vaikams sukelia ir gilų skausmą, ir liūdesį, ir pyktį, ir nerimą, ir baimę“, – jai antrino ir E. Žiobienė.
Vaikų teisių apsaugos tarnybos taip pat reaguojama į vaiko teisių galimus pažeidimus, kai vaikai patys negali arba tėvai negali įgyvendinti teisių ar pareigų – įvertina situaciją ir jei ji pasirodo išties sudėtinga, inicijuoja atvejų vadybą.
„Svarbu paminėti, kad šis institutas su paslaugomis, kuris tenka būtent skyrybas ar nesutarimus tėvams spręsti paslaugų Lietuvoje labai trūksta. Ar galiu sakyti, kad tai nauja tema – man atrodo, kad mes tik dabar ryžomės garsiai apie ją pradėti kalbėti ir kelti ją ir tų paslaugų reikia“, – pridūrė tarnybos vadovė.
Tarnybos taip pat gali taikyti teisinę atsakomybę dėl tėvų valdžios panaudojimo arba nepanaudojimo vaiko interesams.
Žiobienė: tėvai turi iškreiptą požiūrį
Anot E. Žiobienės, tarnyboms efektyviai dirbti koją neretai pakiša dvi aplinkybės. Viena jų – sovietinio mąstymo paveldėjimas ir gyvenimas požiūriu, kad dažniausiai vaikas turi būti skiriamas mamai.
Kita aplinkybė, kurią ji įvardija – žmonės neretai turi iškreiptą pažintį su JAV teisine sistema ir galvoja, kad vienas iš tėvų bus paskirtas pagrindiniu tėvu, jam bus paskirtos globos teisės.
„Tuo vadovaujantis ta gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų ir galvojama, kad tas, su kuriuo nustatyta gyvenamoji vieta, yra pagrindinis. Visgi, mūsų CK galioja nuo 2001 m. ir akivaizdu, kad nuo to laikotarpio mes turime labai aiškiai įtvirtintą principą, jog tėvų teisės yra lygios“, – teigė ji.
Anot jos, šiai dienai turėtume turėti šimtu ar tūkstančiu daugiau bylų nei turime dabar, nes „daug diskusinių klausimų galėtų persikelti į teismus“:„Žmonės įsigyvenę į tą pagrindinį iš tėvų sprendėją ir jie negrįžta prie diskusinių klausimų“.
Tėvai neretai siekia minimalaus bendravimo su vaiku
Iš to, ką pastebi vaiko teisių specialistai, tėvai dažniausiai nesutaria dėl vaiko gyvenamosios vietos.
„Atrodo, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatytas įgauna to tėvo ar mamos didesnę galią ir tai yra tikrai konfliktinė situacija“, – nurodė I. Skuodienė.
Ginčai dažnai kyla ir dėl bendravimo tvarkos. Kaip I. Skuodienė pasakoja, pasitaiko atvejų, kai tėvai inicijuoja, kad bus galima su vaikus sutikti tik savaitgaliais ar tik tam tikromis darbo dienomis, nors dažnai norima ir lygiavertės tėvystės teisių.
„Tenka dalyvauti padedant susitarti dėl vaikų būrelio, dėl vaikų mokyklos, darželio ar kažkokių kitų popamokinių veiklų lankymo“, – nurodė ji.
Pridurdama E. Žiobienė atkreipia dėmesį, kad neretai viena iš pusių siekia minimalaus bendravimo. Tai yra didelė problema, ypač, jei skyrybų procesas trunka ilgai – tokiu vaikas gali prarasti visiškai ryšį su vienu iš tėvų.
„Kiekvieną kartą vyksta diskusija, kiek galima – ar tiek, kiek nustatyta konkrečiomis valandomis, ar galima daugiau, kur ir kada galima susitikti. Labai dažnai prašoma psichologo arba vaikų teisių specialisto dalyvaujant bendravime“, – teigė ji.
Teisininkas išskyrė 4 priežastys, kaip skyrybų procese nukenčia vaikai
Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjas Gediminas Sagatys išskyrė keturias pagrindines priežastis, dėl kurių vaikai nukenčia šeimos skyrybų procesuose.
Pirmą priežastį jis įvardija – tėvų kova bijant de jure (teisiškai – aut. past.) arba de facto (iš tikrųjų – aut. past.) prarasti savo vaiką. Taip vaikas įtraukiamas į „mirk arba gyvenk karą“.
Antroji priežastis – tėvai neretai pradeda naudotis vaiku skyrybų procese kaip įrankiu, padėsiančiu pasiekti geriausią turtinį variantą skyrybų procese.
Kad tėvai nesinaudotų vaiku skyrybų procese kaip įrankiu sprendžiant savo turtinius klausimus, anot G. Sagačio, Aukščiausiasis teismas kaip įmanydamas bando siųsti signalus ir advokatams, ir patiems tėvams, kad turtiniai klausimai ir vaikų klausimai skyrybų procese yra visiškai nesusiję.
„Labai dažnai pasąmoningai galvojama, kad „jei teismas nuspręs nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su manimi, tai teismas bus labiau palankus sprendžiant ir turtinį ginčą“.
Turi būti aiškiai deklaruota, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu ar kitu tėvu, neturi jokios įtakos ir negali būti naudojamas kaip argumentas nukrypti nuo lygių dalyvių principo“, – kalba teisėjas.
Trečioji ir ketvirtoji priežastys, anot jo, yra susijusios su pačiu teisminiu procesu: „Vaikas kenčia, kai skyrybų procesas pernelyg užsitęsia arba kai vaikas netinkamai įtraukiamas į skyrybų procesą“.
Kad vaikas kuo mažiau nukentėtų tėvų byloje, svarbu kovoti su išvardintomis priežastimis, teigia G. Sagatys.
„Pirmiausia, ką reikia padaryti visai teisinei sistemai, tai maksimaliai sulyginti tėvų teises tiek de jure, tiek de facto. Mano galva, tuo atveju, jei tėvai žinos, kad jų teisės, nepaisant to, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, išlieka vienodos, jie kovos ne taip aršiai, t.y., nebus „mirk arba gyvenk“ klausimas“, – aiškina jis.
Šiuo požiūriu, anot jo, Lietuvos įstatymai, yra pakankamai modernūs. Teisėjas pabrėžia, kad svarbu nepamiršti, jog pagal Civilinį kodeksą (CK) skyrybų atžvilgiu tėvų teisės į vaiką išlieka vienodos, išskyrus vieną teisę – tėvas, su kuriuo nustatoma vaiko gyvenamoji vieta, įgyja vaiko turto administravimo teisę.
„Visos kitos teisės ir pareigos išlieka vienodos. Ši CK norma atrodo pakankamai aiški, bet apie ją žmonės arba nežino, arba nenori žinoti, arba galvoja, kad nepaisant to, jog ji yra, de jure, de facto – vis tiek bus kitaip“, – sakydamas, kad teismų užduotis šioje vietoje – suteikti jėgos minimai normai išskiria G. Sagotis.
Tėvai turi siekti tiek vaiko, tiek savo gerovės
Pasak E. Žiobienės, tiek tėvams, tiek tarnyboms skyrybų procese susikoncentruoti į vaiko interesus ir jo poreikius.
„Labai svarbu atsakyti sau, kad skiriamės mes kaip pora, bet tėvai būsime visą gyvenimą savo vaikams ir ieškoti sprendimų kartais“, – nurodė ji.
Tačiau vadovaujantis šiais aspektais taip pat labai svarbu tėvams nepamiršti savęs, pradėti nuo pagalbos sau ir taip pat vaikui.
„Dažnai tėvai sako, kad „man viskas gerai, su galva gerai, aš nieko nespręsiu, imkite vaiką ir spręskite su juo, nes ji nemiega, pradėję šlapintis, nenori eiti į mokyklą ar mokymosi rezultatai suprastėjo“. Tai man atrodo, labai svarbu šiame procese skirti dėmesio sau, išsifiltruoti, nes skyrybos – sudėtinga situaciją“, – nurodo ji.
Statistikos departamento duomenimis, 2019 metais išsiskyrė 8683 šeimos, 2020 m. – 7544. Iš jų 2019 m. 6659 vaikai liko gyventi su vienu iš tėvų, 2020 m. – 6118.
2019 m. Vaiko teisių apsaugos tarnyba 3774 kartus dalyvavo skyrybų metu, 2020 m. – 2541 m., o šių metų pirmąjį pusmetį – 1745 kartus.
