Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Rusai lietuvių kalbos nesunaikino, tai "savi" įgaliotieji sunaikins viską.
kaimo slengas
Kasdienybėje galima kalbėti kaip nori, svarbu, kad suprastų pašnekovas. Tuo tarpu radijuje ir televizijoje turėtų skambėti taisyklinga kalba. Bet kai visa televizija perėjo prie radijo formato, t.y. pokalbių laidų, kur imti taisyklingai kalbančių pašnekovų?
Kalba visi taip kaip moka, o kaip matom moka nelabai....
Kalba visi taip kaip moka, o kaip matom moka nelabai....
jaunimas visada turėjo savo žargoną, bet kaip masiškai vartojamas angliškas žodis faina,arba kai sakoma ne prieš kiek tai metų o keli metai atgal- tai ir angliškas ir rusiškas išsireiškimas, visokie matomai- vidimo, ta prasme-v tom smysle ir taip šneka ne vien mokinukai
@na
"išsireiškimas" irgi nevartotina
@na
Ir tai matosi
@Esi durnas
o kas nepatinka, kad parašiau tiesą, kaip yra, o už tiesą nėra ko pravardžiuotis kaip koks rusas
nereikia nei jaunimo, musu kalbininkai damuš su savo naujadarais.
Ypač graudu, kad lietuvių kalbos likimu susirūpino TV3. Krokodilo ašaros?
Kokie dar japinimai? Visas Vilnius kalba rusiškai. Urrra,tovarišči! Ir kaltų nėra.
nesiojamoji zoliapjove,skalbiamieji milteliai,valgomasis peilis ir tt ir pan.Stai kas griauna lietuviu kalba,be jokios logikos sukurti naujadarai,tipo skalbiam miltelius,valgom peili.
@nauji kalbininku "sedevrai"
varomieji ratai. Čia kurie? tie, kuriuos varo, ar tie, kurie varo? O kur dar triuškinama pergalė? Vaikų prekės? Teismo šaukimas?
Neliks tos labasų kalbos jau greit, kas antras snarglius nemoka šnekėt, visi anglam laižo, primeta kažką. Lietuviai visada buvo antrarūšiai, jiems svetima kalba, valiuta mielesnė nei savo
@Kalbininkas Vacys
galas- tu.
kalba pastoviai keicias, moderneja. Jeigu taip nebutu, tai ir dabar kalbetumem "vaizduoklio sijoklio prisilietuoklio nuleiduoklis" stilium
@nom
Modernėja? Jei primityvumą vadinti modernėjimu, tai taip.
@mnbv
moderneja
@nom
komppleksai kamuoja, tada randam išeitį - modernėjimą. sėdi anglijoj ir sėdėk
@nom
ne „pastoviai“, o nuolat
Kai „slėjinti“ ir „japinti“ tampa jaunimo žodyno kasdienybe, koks likimas laukia lietuvių kalbos?