Apie pensinio amžiaus augimą naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja ekonomistas Marius Dubnikovas ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos atstovas Algirdas Zvicevičius.
Palaipsniui yra ilginamas pensinis amžius ir planuojama pasiekti 65-erius metus, kai ir vyrai, ir moterys būdami tokio amžiaus išeis į pensiją. Ar iš tikrųjų 65-eri yra tas amžius, kai žmogus jau ir nori tapti pensininku?
A. Zvicevičius: Atvejų yra visokių, vieni žmonės, sulaukę 65 metų, jaučiasi labai gerai, sveiki, norėtų dar padirbėti. Kiti vos sulaukia pensinio amžiaus. Vėl priklauso nuo to, kokia yra jo darbo vieta – sudėtinga, sunki, reikalaujanti daug pastangų.
Taip pat reikia paminėti, kad 65 metų amžius įsigalios tik nuo 2027 metų. Čia yra ir amžius, ir kartu senatvės pensijai gauti reikalingas stažas. Stažas įsigalios 35 metams nuo kitų metų sausio 1 dienos.
O ką daro tie žmonės, kurie nesulaukia arba neturi galimybių toliau dirbti, nesuranda darbo, ypač prieš pensinį amžių? Tai tokiems žmonėms yra galimybė išeiti į priešlaikinę, išankstinę senatvės pensiją. Ir tokių žmonių skaičius šiais metais ypatingai sparčiai padidėjo, jų yra virš 8000.
O kodėl? Žmonės tiesiog skuba išeiti prieš pailgintą pensinį amžių?
A. Zvicevičius: Yra tai, kad dar prieš šių metų gruodžio pabaigą buvo kiek daugiau nei 7,5 tūkst. darbuotojų, pateikusių prašymus išeiti į išankstinę pensiją. Matyt, kad nelabai gali surasti naują darbą, nes ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, pamačiusi tokią situaciją, teikia siūlymus, kad padidintų nedarbo socialinės išmokos mokėjimą iki dar papildomai keturių mėnesių.
Tai būtų apie 15 mėnesių, bet tai nėra išsigelbėjimas, nes išankstinės pensijos dydis yra nedidelis, ir jo vidurkis siekia apie 470 eurų, o kai bendra senatvės pensija, turint būtinąjį darbo stažą 35 metus, dabar balandžio mėnesį buvo 716 eurų. Tai reiškia, kad apie 150 eurų mažesnė yra išankstinė pensija.
Tai skirtumas didelis.
A. Zvicevičius: Taip, skirtumas didelis, ypač tiems, kurie gyvena mieste ar dar turi ligų, kai reikia įsigyti vaistus.
Buvo paaiškinama, kad reikia ilginti pensinį amžių, nes mes neturime pakankamai darbo rinkoje žmonių, mums nepakanka tiek daug dirbančiųjų, kad jie galėtų surinkti reikalingas įmokas į „Sodrą“, kad galėtume mokėti pensininkams pensijas. Ar iš tikrųjų tai logiškas sprendimas ilginti pensinį amžių? Galbūt galima ieškoti kitų alternatyvų? Gal pasikviesti darbo jėgos iš kitų šalių?
M. Dubnikovas: Priežastys yra kelios. Vienas dalykas – mums reikia žmonių, kurie gali dirbti ir turi kvalifikaciją, nes žmogus, kuris atidirbęs 50 metų, turintis darbo praktiką, jis tikrai turi specifinių žinių, kurių kitas galbūt negali įgyti. Pusė amžiaus yra pusė amžiaus.
Antras dalykas – mes turime didžiulį demografinį lūžį. Pas mus gimstančių vaikų skaičius yra ženkliai sumažėjęs, palyginti per paskutinius 30 metų. Ir natūralu, kad tų dirbančių rankų reikia vis daugiau.
Trečias dalykas – vyksta ekonomikoje didžiulė transformacija. Iš agrarinės valstybės pereiname į pramoninę, o dabar į skaitmeninę valstybę. Ir tada kyla iššūkių, kaip transformuoti žmones per kiekvieną šį pokytį, o tai nėra taip paprasta.
Ar mes galime atsivežti? Taip, mes galime atsivežti žmonių, jie mokėtų mokesčius ir galėtų uždirbti, bet kyla kitos problemos – kokios kokybės žmonės atvažiuos, kokius įgūdžius jie turės, kokius mokesčius jie mokės?
Ir vykstant tai transformacijai iš pramoninės į skaitmeninę ekonomiką, mums reikia aukštos kvalifikacijos žmonių tam, kad mokėtų mokesčius. Pensijų ilginimas pirmiausia yra ne iš gero gyvenimo, tai yra dėl demografijos ir žmonių trūkumo. Kitas dalykas, kad yra toks ekonomikoje terminas – sidabrinė ekonomika, tai vis tik žmonių integracija turi būti.
Dirbantis žmogus tikrai nėra blogybė valstybei, nepaisant to, kokio amžiaus jis yra. Ir sukuriama pridėtinė vertė, ji tiesiog gali sukurti papildomas pensijas. Paskutinis dalykas – gyvenimo trukmės ilgėjimas. Nepamirškime, kad dėka medicinos per pastaruosius 100 metų vidutinė gyvenimo trukmė padvigubėjo.
Mažai kas apie tai susimąsto. Jeigu anksčiau, gerokai anksčiau, keturiasdešimtmetis atrodė labai garbaus amžiaus, tai dabar keturiasdešimtmetis yra pačiame jėgų žydėjime. Tai tas terminas slenkasi ir natūraliai prisiimami įsipareigojimai irgi slenkasi, nes žmonių skaičius auga, būtent vyresnio amžiaus. Ir tai nėra tik Lietuvos, tai yra visoje Europoje tendencija.
Mes tikrai girdime, kad yra ir mokytojų, kurie nori ir gali dirbti ilgiau, ir profesorių universitete, ir gydytojų, kurie nori ir gali dirbti ilgiau. Galbūt yra profesijų, kur žmonės tiesiog ir nebegali dirbti ilgiau, nes reikalauja tam tikrų fizinių pajėgumų?
A. Zvicevičius: Dabar būtinasis darbo stažas yra 35 metai. Ir jeigu pensiją palaipsniui didintume iki 70 metų, tai nepaliaujamai būtų didinamas ir būtinasis darbo stažas.
Dabar 35 metai, jeigu dar iki 70 metų – tai būtų 40 metų darbo stažas. „Sodros“ duomenimis, yra daug darbuotojų, kurie nesurenka, neišdirba tų 35 metų darbo stažo arba šiemet 34,5 metų darbo stažo.
O kodėl nesurenka? Nes per sunku tiesiog tiek dirbti?
A. Zvicevičius: Situacijų yra įvairių, galbūt žmogus kurį laiką buvo bedarbis, gal pradėjo vėliau savo darbinę veiklą, gal dirbo nelegaliai ir nemokėjo mokesčių. Vienu žodžiu, įvairių situacijų yra, gal buvo išvykęs iš Lietuvos ir vėl sugrįžo, ir tada toliau tęsiasi jo darbo stažas.
Tačiau čia tik viena būtina sąlyga – ne tik amžius ir būtinasis darbo stažas, bet ir tai, kokia yra paties darbuotojo sveikata. Juk yra tokių sunkių darbų, pavyzdžiui, statybose, kelių tiesimas, kur yra daug rankinio darbo. Tai konvejeriai, darbas gamyklose, naktiniai darbai, pamaininiai darbai.
Tai ten darbuotojai, neturėdami pajėgų, būna priversti nutraukti savo darbą ir darbinę veiklą. Ir kas svarbiausia, ne visada jiems yra skiriama neįgalumo pensija. Ir tokiu atveju būna priversti rinktis tą išankstinę senatvės pensiją, nes prieš tai kurį laiką nedirbo, per tuos devynis mėnesius jam nepavyko įsidarbinti arba 11 mėnesių gaunant nedarbo išmoką nepavyko įsidarbinti. Tada kitas kelias belieka tik išankstinė senatvės pensija.
Ir tada automatiškai ta išankstinė pensija yra ir mažesnė?
A. Zvicevičius: Taip, ji būna ir mažesnė. Ir kitas dalykas – prasideda kitos bėdos, atsiranda santykinio skurdo riba. Žmonės, gaudami mažas pajamas, išnaudoja santaupas ir tada skurdo lygis Lietuvoje auga.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
