Ar esame ant branduolinio karo slenksčio, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius ir Generolo Jono Žemaičio karo akademijos mokslininkė dr. Gerda Jakštaitė-Confortola.
Girdime kai kurių ekspertų pasvarstymus, kodėl JAV to, ką padarė su Iranu, nepadarė su Rusija – nesureagavo pilna jėga. Kokia čia yra skirtis? Ką reikia turėti omenyje, kai kalbame, kodėl JAV ir sąjungininkai ne taip aktyviai sureagavo Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą?
G. J.: Kalbant apie JAV ir Rusiją, ko gero, vienas iš svarbiausių aspektų, apie ką reikėtų galvoti – galios parametrai. Rusija yra labai galinga valstybė, tikrai galingesnė negu Iranas ir pan., pradedant teritorijos dydžiu, karinėmis išlaidomis, galų gale – kas čia irgi labai svarbu – savo branduolinių pajėgų ir ginklų skaičiumi.
Būtent šis branduolinių ginklų veiksnys ilgus metus buvo vienas iš, sakyčiau, lemiančių veiksnių, jeigu žiūrėtume į JAV-Rusijos santykius.
Apskritai, jeigu kalbėtume apie JAV-Rusijos santykius, ta dinamika visą laiką buvo labai įdomi. Ką galime stebėti eilę metų ir, ko gero, ateityje irgi stebėsime tendenciją, kad visą laiką keitėsi Rusijos įtraukimo politika su Rusijos sulaikymo politika.
Kad ir apie kokius dalykus kalbėtume (agresyvūs Rusijos veiksmai ir t.t.), vis tiek yra tam tikros sritys, kurios netgi ir agresijos kontekste JAV yra svarbios, kuriose visą laiką yra paliekamas tam tikras galimybių langas, atviras kažkokiam komunikavimui ir bendradarbiavimui. Viena iš tų sričių yra būtent branduoliniai ginklai.
Čia vienas iš dalykų, kuris yra kertinis ir tikrai skiria situacijas, jeigu bandytume lyginti tai, kas vyksta Vidurio Rytuose, ir jeigu žiūrėtume į JAV-Rusijos santykius ar Rusijos invaziją į Ukrainą. Ir, aišku, tam tikros istorinės tendencijos.
K. G.: Vis dėlto yra visiškai aišku, kad Rusija, jei norėtų, galėtų sunaikinti JAV. Aišku, JAV savo ruožtu sunaikintų Rusiją. Bet ta galimybė egzistuoja.
Kai prasidėjo karas, Rusija grasino panaudoti branduolinį ginklą, žmonės abejojo, kokiomis aplinkybėmis jie galėtų tą padaryti, kad būtų naudinga, nes nenorėtų mesti į karo lauką, nenorėtų taip eskaluoti padėtį, kad kitus išgąsdintų.
Bet, manau, jei tikrai iškiltų pavojus Rusijai ar kiltų pavojus, kad Ukraina atkovotų Krymą, tada Rusija gal galvotų panaudoti branduolinį ginklą demonstratyviai. Pavyzdžiui, susprogdinti jį ore virš Juodosios jūros. Kitaip tariant, „pagalvokite, ką jūs darote, nes čia gali viskas baigtis blogai“.
Be kita ko, tas nuogąstavimas visą laiką buvo. Tie žmonės, kurie daugiau rėmė Ukrainą, sakė, kad rusai tik grasina, jie nieko nepadarė, tai kodėl gi mes imame tuos grasinimus rimtai? Bet tu gali dešimt kartų grasinti ir nieko nedaryti, bet jei vienuoliktą darai, viskas blogai.
Reikia atsargumo. Labiausiai patyrę žmonės, tokie kaip William'as Burns'as, kuris buvo CŽV direktorius ir JAV ambasadorius Rusijoje, sako, kad tas pavojus yra realus ir negalime žaisti žaidimų.
Tą galimybę reikia visada apskaičiuoti, kai nutariamas vienas ar kitas dalykas. Rusija aiškiai tai išnaudoja, atbaido JAV, kad ji neitų kai kurių žingsnių, kuriuos kitomis aplinkybėmis darytų.
Kitas dalykas – neįsivaizduojama, kad branduolinė šalis pralaimėtų karą nebranduolinei. Teoriškai gali būti, bet praktiškai ta galimybė beveik neegzistuoja. Ypač jei ta šalis, kuri turi branduolinį ginklą, turi savivaizdį, kurį turi Rusija, kaip viena iš svarbiausių pasaulio šalių ir civilizacijų, kuri telkia ir kurios įtaka pasaulyje auga, kai Vakarų mažėja. Tai yra tikrai ypatingas atvejis.
Reziumuojant dabartinę situaciją – paliaubas tarp Irano ir JAV, artėjančias derybas, kai kuriuos nežinomus faktus – ar esame ant branduolinio karo slenksčio?
K. G.: Ne. Tikrai ne.
G. J.: Aš visiškai sutinku su tuo. Ne, nemanau. Nėra viskas taip juoda, kaip atrodo.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!