Naujosios rekomendacijos parengtos padidinto saugumo patalpoms, t. y. toms patalpoms, kuriose pasislėpę gyventojai gali apsisaugoti nuo sprogimo bangos padarinių: skeveldrų, nuolaužų, šukių ar kitokio pavojaus.
„Tai nėra slėptuvė, nėra priedanga – tai patalpa, suteikianti prieglobstį“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ sakė A. Pliučas.
Lietuvos architektų rūmų pirmininko teigimu, pagrindinė rekomendacija yra iš anksto susirasti saugią vietą savo namuose: „susipažinti“ su pastatu, apgalvoti, kur galima pasislėpti, o iškilus pavojui bėgti ten slėptis ir imtis kitų priemonių.
Atkreipkite dėmesį į duris
Anot A. Pliučo, saugių vietų galima rasti ir daugiabučiuose, ir privačiuose namuose. Vis dėlto renkantis saugesnę patalpą, reikėtų atkreipti dėmesį į kelis dalykus.
„Pirmiausia reikėtų pasižiūrėti pastato konstrukcijas. Gal yra mūrinės sienos, kurios išlaiko daugiau smūgių? Gal yra patalpa, kurioje mažesnis langas arba tą langą galima kažkaip uždengti iš išorės arba smėlio maišais, arba plieno lakštu?“ – teigė A. Pliučas.
Kaip svarbų akcentą Lietuvos architektų rūmų pirmininkas išskyrė duris. Radus patalpą su durimis, gyventojams patariama atkreipti dėmesį į jų varstymo kryptį. Į išorę atsidarančios durys yra saugesnės, nes įvykus sprogimui smūgio banga jas prispaudžia prie sienos ir durys smūgį sulaiko. Jeigu durys atsidaro į vidų, nuo smūgio bangos jos gali atsiverti.
„Maži dalykai yra labai svarbūs“, – priminė A. Pliučas.
Rūsys ne visada yra saugiausia vieta
Vyrauja įsitikinimas, kad oro pavojaus atveju saugiausia namo vieta yra rūsys. A. Pliučas patikino, kad taip būna ne visada. Svarbiausia aspektas – kad patalpą-priedangą būtų galima kuo greičiau pasiekti.
„Turint rūsį, nereikia tikėti, kad būtinai rūsys ir yra ta saugiausia vieta. Kartais saugiausia vieta gali būti pirmame aukšte arba sklype esančiame pagalbiniame pastate. Net ir turint rūsį, reikėtų geriau jį apžiūrėti ir rasti vietą, iš kurios būtų lengva išeiti užgriuvus skeveldroms, nuolaužoms ar kitoms detalėms“, – „Žinių radijo“ radijo eteryje kalbėjo Lietuvos architektų rūmų pirmininkas.
Rūsyje didelė rizika būti užverstiems griuvėsių ar nuolaužų, todėl A. Pliučas primena apgalvoti, kaip pritaikyti patalpą ir ką daryti, jei išėjimas bus užblokuotas.
„Jeigu vis tik rūsys yra vienintelė saugi vieta, ir užgriuvus vienintelį išėjimą nebebūtų, kaip išeiti, reikėtų iš ankso pasirūpinti lango įrengimu ar papildomomis durimis, galbūt siena, kad išeitume per kitą patalpą. Būtina atlikti namų darbus dabar“, – pridūrė pašnekovas.
Langas – ir pavojus, ir išeitis
Panašiose rekomendacijose dažnai nurodoma, jog karo atveju žmonės turėtų slėptis patalpose, kuriose nėra langų, kad nuo sprogimo išdužę stiklai nesužalotų gyventojų. Vis dėlto kartais nedidelis langas gali turėti privalumų.
„Jeigu kažkas užverstų pagrindinį išėjimą, langai gali būti kaip saugus išėjimas. Kiekvieną langą galima uždengi papildomomis priemonėmis, t.y. smėlio maišais arba plieno lakštais, kurie apsaugotų ir juos būtų galima lengvai nuimti, jeigu reikėtų pabėgti. Taip pat langai suteka galimybę patekti orui“, – teigė A. Pliučas.
Tiesa, smėlio maišai ar plieno lakštai turėtų būti ne pagrindinė, o kraštutinė priemonė siekiant apsisaugoti. Lietuvos architektų rūmų pirmininkas pirmiausia siūlo rasti tokią patalpą, kurioje ir be smėlio maišų ar plieno lakštų būtų galima saugiai laukti, kol praeis pavojus. Jei vis dėlto tokios erdvės nėra A. Pliučas rekomenduoja apie jos įrengimą galvoti jau dabar.
Leidinys nemokamai prieinamas internete
Lietuvos architektų rūmai parengė rekomendacijas dėl priedangų – padidinto saugumo patalpų – įrengimo įvairios paskirties pastatuose ekstremalių situacijų, karo atvejams. Leidinys laisvai prieinamas Lietuvos architektų rūmų interneto svetainėje www.architekturumai.lt, taip pat jis bus platinamas ir kitose civilinės saugos informavimo priemonėse.
Nemokamai viešai platinamame leidinyje pateiktas veiksmų planas, apie ką iš anksto turėtų pagalvoti gyventojai ir organizacijos. Rekomendacijos skirtos visiems gyventojams, daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijoms, įmonėms, bendruomenėms, savivaldybių ir valstybės įstaigoms.
Architektų rūmų iniciatyva skirta tam, jog gyventojai, valstybės institucijos ir verslas patarimais galėtų pasinaudoti jau dabar, patys įsirengdami priedangas.
„Rekomendacijų tikslas – žmonėms parodyti, kaip pasirūpinti savo saugumu, o ne laukti, kol tai padarys valstybė“, – kalbėjo rekomendacijas ruošusios darbo grupės narys Tumas Mazūras.
Pasak jo, Architektų rūmų nariai bus skatinami žmones konsultuoti, kaip pastatuose įsirengti priedangas.
„Raginsime užvesti ant kelio, kaip pasidaryt priedangas ne naujuose namuose, o jau esančiuose pastatuose“, – teigė T. Mazūras.
Darbo grupės vadovas tikisi, kad bus sukeltas „sniego gniūžtės“ efektas, kai priedangą įsirengus vienai namo bendrijai, pavyzdį iš jos paims ir kitos.
„Rekomendacijos yra pirma kregždė, stengiamės apžvelgti visus įmanomus pastatų tipus, (...) pasižiūrėti, kur būtų galima įsirengti priedangas“, – sakė T. Mazūras.
Anot jo, rengiant siūlymus, remtasi Ukrainos, Izraelio, Suomijos patirtimi. T. Mazūro teigimu, visų šių šalių skirtingos, kadangi jų saugos patalpos apsaugo nuo skirtingų grėsmių. Atsižvelgiant į situaciją, specialistų komentarus, leidinį planuojama nuolat pildyti.
Visas pokalbis – „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“:
