Gyventojų apklausose jau ryškėja, kad daugiausiai simpatikų kol kas turi dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda. Antrojoje vietoje – partijai „Vardan Lietuvos“ vadovaujantis, kartą į prezidentus jau kandidatavęs buvęs premjeras Saulius Skvernelis. Trečioje yra dvi kadencijas prezidente buvusi Dalia Grybauskaitė.
Naujienų portalo tv3.lt kalbinti politologai, vertindami šiuos rodiklius akcentuoja, kad kiekvieno iš paminėtų politikų matomi reitingai nėra aukšti, todėl tai rodo, kad Lietuvoje dar nėra stipraus kandidato, kurį jau dabar galėtume įvardinti potencialiu kandidatu užkariauti gyventojų širdis 2024 m. gegužę vyksiančiuose prezidento rinkimuose. Dabar matomi rezultatai remiasi populiarumo rodikliais.
„Tai reiškia, kad per tą laiką gali atsirasti kažkas iš šalies, nesunkiai iššokti į priekį kaip kažkada Rolandas Paksas išlindo iš niekur“, – sako Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politologas Virgis Valentinavičius.
G. Nausėdos lyderio pozicija, anot eksperto, taip pat gali neatspindėti tikrovės, nes esą dar nesant paskelbtiems kandidatams, žmonės apklausose įvardija tą asmenį, kuris jau yra prezidentas.
Visgi politologai mano, kad D. Grybauskaitės reitingai smarkiai pasikeistų, jei ji iš tiesų pareikštų nors mažiausią norą rimtai dalyvauti rinkimuose. Tuomet reitingų lentelėje ji pirmautų, o G. Nausėda ir S. Skvernelis varžytųsi dėl antrosios vietos.
„Bet kadangi jos pozicija yra neaiški, tai jos reitingai, kaip galimos kandidatės, nėra aukšti. Matyt, gyventojų žvalgymasis į ją – neatsitiktinis. Į ją žvalgosi tie, kurie yra nusivylę dabartiniu prezidentu Nausėda ir neranda savo kandidatų tarp dabartinių aktyvių politikų“, – dėsto MRU docentas, politologas Saulius Spurga.
Jam antrina ir V. Valentinavičius: „Grybauskaitė buvo populiari prezidentė visas dvi kadencijas, nors kartais buvo nedidelių nukritimų. Ji buvo kur kas populiaresnė už Nausėdą. Nausėdos prezidentavimo stilius – tokio pakankamai pasyvaus, neryžtingo žmogaus, minkšto žmogaus, abejojančio, kartu apniaukto asmeniškumais žmogaus. Tokio kandidatavimo fone ryžtinga Grybauskaitė atrodytų labai gerai, jai Nausėdos fonas būtų labai palankus. Trūksta tik vieno – jos kandidatavimo“, – teigia jis.
Ekspertas taip pat teigia suabejojęs, ar G. Nausėda ir S. Skvernelis kandidatuotų į prezidentus, jei D. Grybauskaitė taptų viena iš kandidačių, nes matytų, kad gali pralaimėti.
„Nausėda bent vienuose rinkimuose prieš tai svarstė kandidatavimą, bet kadangi kandidatavo Grybauskaitė, jis nukėlė savo planus vėlesniam laikui. Dabar tai matant, manau, kad Grybauskaitės populiarumas grįžtų į aukštumas. Jeigu ji kandidatuotų, tokiam nelabai stiprių nervų žmogui kaip Nausėda, būtų labai sunku apsispręsti ir bandyti dalyvauti kovoje, kuri greičiausiai iš anksto būtų pralaimėta“, – patvirtino jis.
Kiek anksčiau buvo kilusios diskusijos, ar D. Grybauskaitė iš tiesų galėtų siekti dar vienos kadencijos. Pasak ekspertų, Lietuvos Konstitucija numato pertrauką po dviejų kadencijų tam, kad poziciją užimantis žmogus neturėtų lengvatų, nes patirtis rodo, kad tokiems politikams kandidatuoti tiesiog lengviau.
Apie tai plačiau skaitykite: Daukanto rūmuose gyventojai norėtų matyti ir Dalią Grybauskaitę: ar ji turėtų šansų laimėti?
Abejoja Skvernelio galimybėmis
Buvusį premjerą gyventojai kaip potencialų kandidatą į prezidentus įvardija iš inercijos, dėl protesto prieš valdančiuosius, sako ekspertai.
„O kiti [opozicijos] kandidatai atrodo nelabai solidūs: Karbauskis pramušinėja dugną, Blinkevičiūtė išbando populizmo gelmes, ir nelabai sėkmingai, nes įprasti receptai neveikia. Tai iš visų šių kandidatų lieka Skvernelis. Šimonytė dabar labiau matoma kaip veikianti premjerė, bet akivaizdu, kad žmonės abejoja dėl jos noro kandidatuoti. Tai lieka šitie trys“, – nurodo V. Valentinavičius.
„S. Skvernelis jau ne vienerius metus yra gana populiarus politikas, jis turi savo rinkėjus. Ne paslaptis, kad savo reitingais jis tempė valstiečių partiją gana netrumpą laiką. Tačiau jis turi ir savo populiarumo ribas. Kažin, ar jis gali patraukti labai platų rinkėjų būrį, kurie nėra jo simpatikai. Tai parodė ir prezidento rinkimai, kuriuose jis dalyvavo“, – antrindamas V. Valentinavičiui dėsto S. Spurga,
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad 2019 metų prezidento rinkimų pirmajame ture S. Skvernelis liko trečioje vietoje su 19,58 proc. balsų.
Verta pabrėžti, kad prieš S. Skverneliui įsteigiant partiją „Vardan Lietuvos“, politologai negailėjo jam kritikos teigdami, kad nėra aiškios nei jo vertybės, nei pažiūros. Pasiteiravus S. Spurgos, ar jos atsiskleidė įsteigus partiją, jis nurodo, kad pokyčių laukti nereiktų, nes S. Skvernelis „nori įtikti visiems“.
„Nėra aiškio ir nebus (vertybės – aut. past.). Skvernelis yra daugiau technokratinės krypties žmogus, jis svarsto ir priima jam reikiamus sprendimas nesižvalgydamas į ideologijas <…> jis nori įtikti visiems. Jeigu jo kas paklaustų, ar nori, kad verslas klostėtų, jis atsakytų, kad taip, o jeigu paklaustų, ar reikia remti mažas pajamas turinčius žmones, atsakymas taip pat būtų teigiamas. Jis į visus klausimus atsakytų pozityviai. Bet realybė yra tokia – politikas turi kartais rinktis tarp tam tikrų dalykų ir iš to susideda ideologijos.
Iš tikrųjų, tai tiesa tokia – tie, kas remia Skvernelį, tai remia tam tikrą stilių, tam tikrą požiūrį, tam tikrą asmenybę, bet ne ideologiją“, – sako S. Spurga.
S. Skvernelio vertybių atsiskleidimu abejoja Ir V. Valentinavičius: „Skvernelio vertybės buvo visuomet tos pačios: jokių ir per atsikaitomąjį laikotarpį vertybės neprisidėjo. Tai yra pakankamai patyręs, bet labai ciniškas politikas, kuriam vertybių per daug nereikia. Jam reikia sąjungininkų ir žmonių, kurie atvestų jį į valdžią. O ten jis jau žinos, ką ten daryti“, – nurodė jis.
Kas dar be šių kandidatų galėtų siekti prezidento posto?
Lyderių politiniame lauke, galinčių užimti prezidento postą, anot ekspertų, nėra gausu.
Ankstesnėse visuomenės apklausose šmėžavo Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen pavardė, bet dabar jos galimybes ekspertai vertina skirtingai.
„Aš pats priklausau prie tų komentatorių, kurie kažkada sakė, kad Čmilytę-Nielsen atrodytų solidžiai į kandidatus, tačiau visus tuos mano kalbėjimus nubraukė jos labai nesolidi reakcija apgailėtiną teismo nuosprendį „MG Baltic“ byloje. Nuosprendį, kuris rodo realiai visišką Lietuvos teismų sistemos degradaciją, Čmilytė-Nielsen leido sau tai panaudoti kaip pasidžiaugimą, kad neva jos partija buvo išteisinta. Tai ganėtinai neadekvatus elgesys. Vienas šis neapgalvotas žingsnis labai numušė jos vietą populiarumo sąrašuose ir aš žinau, kad nesu vienišas“, – nurodo V. Valentinavičius.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad balandį Vilniaus apygardos teismui išteisinus kaltinamuosius „MG grupės“, anksčiau besivadinusios „MG Baltic“, politinės korupcijos byloje Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad tokio teismo sprendimo ji ir tikėjosi. Šis pareiškimas socialinėje erdvėje sulaukė daug prieštaringų reakcijų.
Visgi S. Spurga teigia matantis, V. Čmilytei-Nielsen kandidatavus į prezidentus, jos galimybės „būtų neblogos”.
„Ji turi populiarumo, bet kadangi Konstitucija numato, kad prezidentas yra ne partinis, žmonės jau ne vienerius metus renkasi jau ne partinius kandidatus, nes partiniai kandidatai atstumia kitų partijų rinkėjus. Ji yra politikės naujokė, tai yra gerai, naujų veidų reikia. Būdama Seimo pirmininke ji nespėjo atsiskleisti, kadangi jos vaidmuo – mediatorės, komentuotojos bendraisiais valstybės klausimais ir Seimo darbo klausimais, o būtent jos asmenybės ir politikos klausimai dar nėra atskleisti“, – sakė S. Spurga.
Ankstesniu realiu kandidatu buvo įvardijamas ir Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis. Tačiau dėl „Vičiūnų grupės“ verslo Rusijoje ir korupcijos skandalo Kauno savivaldybėje, daugėja jį nepalankiai vertinančių gyventojų skaičius.
„Mes žinome, kad nuolat skamba Matijošaičio pavardė, bet matyt jo pagrindinė triumfo valanda jau praėjo, jau saulutė leidžiasi, o jis toks irgi ne visai prezidentiškas žmogus. Tai aš daugiau šiuo metu nematyčiau žmonių.
Juo labiau, kad laiko lieka vis mažiau ir mažiau. Tie, kurie norėtų kandidatuoti, jau turėtų būti žinoma“, – patvirtina S. Spurga.
Pasiteiravus, kodėl tarp TOP trijų visuomenės kandidatų į prezidento postą nematome nei premjerės Ingridos Šimonytės, nei kitų valdančiųjų atstovų, S. Spurga patvirtina, kad valdantieji neišpildė rinkėjų lūkesčių, todėl gali būti jais nusivylę.
„Jei kalbėsime apie Ingridą Šimonytę, tai per praeitus rinkimus paaiškėjo, kad ji turi tam tikras savo ribas, o šiuo metu, dar aiškiau, kad ji grimzta į tam tikrą technokratišką vaidmenį ir stokoja tokių lyderio savybių ir galimybės aiškiai išreikšti svarbiausias idėjas, vesti Vyriausybę, šalį.
Ji gal gerai tvarkosi žemesniame, techninių klausimų sprendimo lygmenyje, bet tokios ryškios lyderės vaidmens jai nepavyksta užimti. Natūralu, kad ir žmonės atitinkamai pastebi tą. O žmonės yra įžvalgūs, jie atskiria ir tą populiarų politiką nuo to, kuris gali užimti prezidento postą turint tam tikrų prezidentinių savybių“, – nurodo S. Spurga.
Neaišku koks jiems skirtumas koks bus sekantis Prezidentas, nes pasidžiaugs jie nauju Prezidentu tik keturis mėnesius, o po naujo Seimo rinkimų konservų jau neliks nei kvapo.
Jei tik kandidatuos Ignas Vėgėlė, tai, nors konservai šiuo metu net bijo tą pavardę paminėti, kiti kandidatai bus nušluoti per pirmą turą.
Pamirškite konservatoriais apsimetę rytietiško mentaliteto apgailėtini tipeliai jūs savo galybę - jūs jau praeitis. Su visom grybauskaitėm, šimonytėm ir čmilytėm garmėsite į pragarą.
