Jis pastebi, kad, lyginant keturias savaites iki karantino ir keturias karantino savaites nuo kovo 16 d. iki balandžio 12 d., sumažėjo bandymų paskambinti į „Vaikų liniją“, tačiau pokalbiai tapo ilgesni, kai kurios temos tapo svarbesnės nei anksčiau.
„Jeigu pažiūrėtume į temas, dėl ko skambina vaikai ir rašo, pagrindinės temos išlieka tokios pačios, bet tam tikros temos darosi aktualesnės, kitos – retesnės. Santykiai su tėvais iš antros vietos pakilo į pirmą. Vaikai beveik visą laiką praleidžia su tėvais. Sunkumai, kurie būdavo, dabar paaštrėja.
Skambučiai, kuriuose yra mintys apie savižudybę, dabar antra tema pagal dažnumą. Santykiai su draugais dabar trečioje vietoje, fizinė sveikata – ketvirtoje, baimė ir nerimas – penktoje“, – žurnalistams Vyriausybėje sakė R. Povilaitis.
Jis akcentuoja, kad iki karantino savižudybių tema pokalbiuose buvo penkta pagal dažnumą, tačiau dabar pakilo į antrąją. Reikšmingai padažnėjo ir skambučių apie savęs žalojimą, ši tema – šeštoje vietoje pagal dažnumą.
„Didžiausias šuolis įvyko skambučių, kurie yra apie savęs žalojimą, kai vaikai skambina ir pasakoja apie savo patirtį, kai jie savo kūną pjausto ir degina. Tai skambučiai apie didžiulį skausmą, kentėjimą, kurį jie bando per kūno žalojimą įveikti.
Patyčios dabar septintoje vietoje. Tai rodytų, kad mokyklose, kur patyčios vykdavo, šiuo metu, kai vaikai jose nesusitinka, mes jų fizinėje erdvėje nebematome, bet patyčios keliasi į elektroninę erdvę“, – sakė „Vaikų linijos“ vadovas.
Pasak psichologo, vaikų iki karantino patirti sunkumai niekur nedingo, tik paaštrėjo, tačiau pastebima, kad vaikai ima liesti temas, susijusias konkrečiai su karantinu.
„Skambučiai apie savižudybes, savęs žalojimą, baimę, nerimą, blogą nuotaiką – tai dalykai, kurie išlieka, nemažėja. Ir atsiranda pokalbiai, kur vaikai kalba apie karantino situacija, baimę, nerimą. Pavyzdžiui, vaikas, kuris išgyvena nerimą, kad jo mama gali būti užsikrėtusi, arba pasakoja apie patirtis, kai šeimoje nėra patvirtinta, kad serga, bet suaugę galvoja, kad jie serga, ir pradeda gydytis įvairiomis priemonėmis, sunkumai, susiduriant su nuotoliniu mokymu“, – pasakojo R. Povilaitis.
Balandžio 16-ąją startuoja nemokamas emocinės pagalbos telefono numeris 1809.
Kaip trečiadienį pranešė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, skambinantieji numeriu 1809 į atitinkamas linijas bus nukreipiami pagal jų grupes.
Pasak jo, ši emocinės pagalbos priemonė rengiama kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, taip pat bendradarbiaujant su emocinės paramos linijomis.
