„Stovėjau darbo biržoje karantino metu, gavau išmoką bedarbio“, – pasakoja virėja Natalija Miknevičienė.
Visgi moteris nosies nenukabino ir ieškojo papildomų uždarbių.
„Iš pašalpų gyvendavai, ūkininkai paprašo bulvių pakasti, prisidurdavai. Man yra taip, kad žinau, kad niekas ant lėkštutės neatneš. Jei verksiu, kaip blogai Lietuvoje gyventi, koks vyras blogas, taip ir bus“, – mano moteris.
Restoranams atnaujinus veiklą, panevėžietė jau darbuojasi ir džiaugiasi, kad vėl turi darbą, mat jos amžius jau artėja prie pensinio. Tuo metu visame mieste balandį, juodžiausią karantino mėnesį, vidutiniškai atlyginimai privačiame sektoriuje sumažėjo 5 proc.
Ir tai dar neblogas rezultatas, mat, pavyzdžiui, Druskininkuose atlyginimai susitraukė beveik penktadaliu, Klaipėdoje dešimtadaliu.
Algos privačiame sektoriuje padidėjo tik vos 6 savivaldybėse iš 30, viena jų – Neringa.
Per karantiną sumažėjus daugumos darbuotojų pajamoms, prezidentas Gitanas Nausėda siūlo kompensaciją – artėjantį pusmetį sumažinti nuo atlyginimo skaičiuojamą pajamų mokestį.
Dėl to visi uždirbantieji į rankas iki 2600 eurų, tai yra iki 3 vidutinių atlyginimų per mėnesį, pusmetį gautų 5 proc. didesnę algą.
„Šiemet metų pabaigai atlyginimai gali kristi iki 8 proc., todėl laikinas mokesčio sumažinimas yra atliepti šią riziką, kad gyventojų pajamos mažės ir užbėgti tam už akių“, – pasiūlymą komentavo prezidento patarėjas Simonas Krėpšta.
Tačiau vyriausybė ir didžioji dalis Seimo prezidento siūlymui priešinasi, esą tai per sunki našta biudžetui – 340 mln. eurų, o kišenės papilnėtų ne tik sunkiai besiverčiantiems, bet ir daug uždirbantiems, taip pat ir valdininkams, politikams, biudžetininkams, kurie per karantiną tikrai nepersidirbo, o algos netgi padidėjo.
Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis šį pasiūlymą yra komentavęs taip: „Žmogus, kuris uždirba 3–4 tūkst. eurų, jis dėl krizės nuostolių nepatyrė, jei atlyginimą toliau gauna. O kad galės sutaupyti 200 eurų, tai nėra valstybės interesas.“
Seimo narys, konservatorius, Mykolas Majauskas kalbėjo: „Tikėtina, kad didesnes pajamas gaunantys žmonės vartotų mažiau, o dalį pinigų atsidėtų. Nebūtinai būtų paskatinta ekonomika.“
„Stambaus verslo grupės trina rankomis dėl šito siūlymo, jos artikuliuoja, kad šis pasiūlymas ir po sausio liks“, – mano Seimo narys, valstietis, Tomas Tomilinas.
Visgi Seimas Prezidento siūlymo pakelti algas darbuotojams mažinant mokesčius dar nelaidoja. Štai valdantieji socialdarbiečiai siūlo koreguoti prezidento siūlymą ir mokesčius sumažinti tik tiems, kieno alga neviršija 2 šalies vidutinių atlyginimų dydžio – 1700 eurų į rankas.
Seimo narys, socialdarbietis, Rimantas Sinkevičius paaiškina, kodėl: „Mes pritariame laikinai mažinti GPM, kaip siūlo Prezidentas, nuo liepos 1 d. likusiam pusmečiui, tačiau nustatome kitą ribą.“
Ekonomistas Žygimantas Mauricas ragina Seimą sumažinti pajamų mokestį darbuotojams, mat panašu, kad ši visuomenės dalis liko vienintelė be valstybės paramos per šį sunkmetį. Valstybė padėjo bedarbiams, neturintiems pajamų dėl prastovų, vienkartines išmokas gaus pensininkai ir vaikai.
„Visa Lietuva gali nukentėti, jei vidurinioji klasė išsigąs ateities, negaus dėmesio, nes nemaža dalis gyventojų yra mobilūs, gal jau sėdi ant lagaminų“, – sako Ž. Mauricas.
Tuo metu kitam Prezidento siūlymui – jau šiemet padidinti neapmokestinamųjų pajamų dydį 50 eurų, Seimas linksta pritarti. Dėl to minimalią algą gaunantis darbuotojas šiemet gaus 10 eurų didesnę mėnesio algą, o tiems, kieno alga didesnė, visgi nauda tolydžiai mažės.
