Kaip pasakojo VUL Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas, gydytojas pulmonologas prof. Edvardas Danila, Pasaulio sveikatos organizacijos statistika atskleidžia, kad LOPL yra 3 dažniausia mirties priežastis pasaulyje.
„Ši liga iš kitų išsiskiria tuo, kad didele dalimi jos galima išvengti. Deja, labai dažnai žmonės metų metais „kviečiasi“ šią ligą rūkydami arba savo aplinkoje neišvengiamai susidurdami su kitais žalojančiais veiksniais“, – apgailestavo jis nuotolinės konferencijos metu.
Pasak gydytojo, paprastai tai yra ilgalaikis sąlytis darbo vietoje su įvairiomis dulkelėmis: „Lietuvoje aktualiausia būtų medienos, tekstilės, cemento pramonė, įvairios statybinės dulkės ir kai kurios kitos žalojančios dalelės. Tuo metu, jei nenaudojamos apsaugos priemonės, panašiai kaip rūkant į bronchus įkvepiamos medžiagos sukelia uždegimą, jis padaro tam tikrus struktūrinius tiek bronchų, tiek plaučių pokyčius.“
Tuo metu kalbėdamas apie bendrą užterštumą, aplinkoje esančias kietąsias daleles, specialistas pastebėjo, kad čia ilgalaikis poveikis turi didesnę įtaką plaučių vėžiui rastis.
Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos simptomai – lengvai atpažįstami
E. Danilos aiškinimu, šiai ligai būdinga tai, kad bronchuose vystosi obstrukcija – bronchai siaurėja ir ardomas pats plaučių audinys. Dėl to atsiranda pagrindiniai LOPL simptomai – kosulys ir skrepliavimas.
„Plaučius galima įsivaizduoti kaip medį, tai trachėja yra kamienas, šakos – bronchai ir lapai yra plaučiai. Tai oras kamienu ir šakoms yra įkvepiamas į plaučius – tuos lapus ir ten vyksta dujų mainai: deguonis patenka į kraują ir išnešiojamas po visas kraujagysles, patenka į visus organus ir sistemas.
Kas atsitinka rūkant ar esant išoriniam žalingiems profesiniams veiksniams – tos dalelės ar tabako degimo produktai dirgina bronchus, jų receptorius, žmogus pradeda kosėti. Tai yra išorinis požymis, bet kiti dalykai vyksta viduje – ten vyksta įvairaus laipsnio uždegimas ir ląstelių pokyčiai“, – dėstė pulmonologas.
Gydytojo aiškinimu, daugiau gleivių atsiranda dėl to, kad taip organizmas bando kiek įmanoma kompensuoti ligos pažeistą mechanizmą.
„Virpamosios plaučių ląstelės viršūnėje turi plaukelius ir jie išneša gleives, o jos reikalingos tam, kad į jas nusėstų įvairiausios dulkelės, mikroorganizmai, jie lyg eskalatorius išneša tas gleives. Kai žmogus rūko, tie plaukeliai numiršta ir nesant tokio puikiai veikiančio eskalatoriaus organizmas mėgina gintis arba ištaisyti šią galimybę, kiek įmanoma kompensuoti gamindamas daugiau gleivių.
Taigi antras būdingas LOPL požymis – gleivių iškosėjimas, labiausiai jis pastebimas ryte, kai žmogus pabunda ir jam reikia išgerti arbatos, vandens ar visai be nieko pradėti kosėti ir tas gleives iškosėti, nes jos per naktį prisikaupia“, – aiškino E. Danila.
Negeriausias simptomus – dusulys
Vis tik jis atkreipė dėmesį, kad šio kosulio nereikia painioti su respiracinės infekcijos sukeltu kosuliu – sergant LOPL kosulys yra lėtinis ir trunka ilgiau nei 3 mėnesius.
„Pats negeriausias požymis, kada jau pradeda trūkti – iš pradžių fizinio krūvio metu, o vėliau gali atsirasti ir ramybėje. Žmogus pajunta, kad nebeturi tiek jėgų, nėra toks stiprus kaip įprastai. Tai rodo, kad pakitimai įvyko ir bronchuose, ir plaučių audinyje.
Ši liga iš kitų išsiskiria tuo, kad didele dalimi jos galima išvengti. Deja, labai dažnai žmonės metų metais „kviečiasi“ šią ligą rūkydami arba savo aplinkoje neišvengiamai susidurdami su kitais žalojančiais veiksniais.
Kad būtų galima geriau įsivaizduoti – plaučių audinys sudarytas iš daugybės alveolių, tai yra lyg mažučiai burbuliukai ir sienelėje vyksta apykaita tarp oro ir kraujo. Kuo žmogus daugiau rūko, tos alveolės pradeda plyšinėti, darosi pūslės ir sumažėja paviršius, per kurį gali vykti dujų apykaita. Tada, kai žmogus jau pats supranta ir pasiryžta gyvenimo permainoms, galimybės padėti būna labai ribotos“, – konstatavo pulmonologas.
Suserga ilgo stažo rūkoriai
Nors apie 1 proc. atvejų LOPL gali sąlygoti genetiniai veiksniai, labiausiai susirgti gresia ilgą stažą turintiems rūkoriams.
„Reikia maždaug 10–15 metų rūkymo, kad išsivystytų LOPL liga. Jauni žmonės irgi gali sirgti, jei pradėjo anksti rūkyti, dažnai tokiu atveju jie būna pradėję rūkyti mokykloje, kartais – net pradinėse klasėse. Tad kai sueina tas laikas, liga ir prigriebia, kai rūkymo stažas siekia 15 metų, kai per dieną surūkoma po pakelį ar kiek mažiau.
Yra ir pasyvaus rūkymo reikšmė yra – tai prilygsta per dieną surūkytoms vienai dviem cigaretėms. Jei žmogus ilgą laiką susiduria su priverstiniu pasyviu rūkymu, kai rūko bendradarbiai ar šeimos nariai, tai irgi ilgainiui turi įtakos. O jei susideda abu veiksniai, kad žmogus ir rūko, ir dar pasyviai rūko, laikas, kai pasireikš liga, sutrumpėja“, – pastebėjo E. Danila.
Žmonės daro didelę klaidą
Vis tik kadangi LOPL vystosi pamažu, neretai sergantieji deramai neįvertina ligos simptomų.
„Ši liga atsiranda palaipsniui, ilgus metus apie save nesignalizuoja, nors žmogus žino – dažniausiai žmonės Lietuvoje yra pakankamai edukuoti, ant kiekvieno cigarečių pakelio parašyta, kuo tai gresia ir ta liga yra nuspėjama ir daugeliu atveju nuspėjama“, – pastebėjo E. Danila.
Pasak gydytojo, dažna problema ta, kad žmonės įpranta prie darbo aplinkybių ar žalingų įpročių ir ignoruoja įspėjamuosius ženklus.
„Kartais žmonės, kurie rūko ar dirba profesinėje aplinkoje, pavyzdžiui medienos pramonėje, baldų perdirbimo įmonėje, žino, kad yra dulkės, pakosčioja, tai atrodo kaip natūralus dalykas, ir pirmus požymius, deja, ignoruoja.
Kas yra dar blogiau – atėję pas gydytoją dėl bet kurios kitos priežasties, pavyzdžiui, atlikti profilaktinius tyrimus ar išsirašyti vaistų, bet kuris gydytojas paklausia, kuo žmogus skundžiasi, patikėkite, beveik niekada neišgirsite pasakant, kad jis kosėja ir skrepliuoja.
Ir jei gydytojas sąmoningai nepaklaus paciento apie rūkymą, ar kartais nekosti, o jei ir paklaus, pacientai numos ranka, kad gal pakosti rytais esą kaip visi, šie požymiai yra praignoruojami. Nes šiaip liga diagnozuojama labai paprastai – reikia atlikti spirometriją. Tai yra plaučių funkcijos tyrimas, kuris leidžia pažiūrėti, ar bronchai yra susiaurėję“, – aiškino gydytojas.
Štai kas veikia stipriau nei vaistai
Paklaustas, kiek yra efektyvus šios ligos gydymas, E. Danila akcentavo, kad ją pristabdyti galima vieninteliu būdu – nustoti kontaktuoti su žalojančiu veiksniu:
„Žmogus kitą kartą sako, kad gi sumažino cigarečių vartojimą, bet vien dėl to liga nesustos. Visiškai nustojus veikti žalojančiam veiksniui ankstyviausias laikas, kad sugrįžtų kai kurie pokyčiai, yra apie 2 mėnesius. Sako, aš surūkau po 2 cigaretes per mėnesį, žmogus įsivaizduoja, kad tai lygu nerūkymui, o taip nėra.“
Gydymas tuo metu gali būti medikamentinis ir nemedikamentinis, pastarasis čia turi kone pagrindinę reikšmę.
Jei žmogaus svoris mažėja, infekcijos puola žmogų, o tai LOPL sergančiam žmogui yra dar vienas žingsnelis pablogėjimo ir mirties link.
„Vaistai ligos nesustabdo, bet gali šiek tiek praplėsti bronchus, sumažinti uždegimą, dažniausiai tai inhaliatoriai. Paradoksalu, bet nemedikamentinės bendrai imant yra daug veiksmingesnės ir svarbesnės. Žmogus, kuris suserga LOPL, ilgainiui pradeda justi dusulį ir prisitaikęs prie to ima save riboti, fizinis aktyvumas pradeda mažėti.
Kartais tai susiję su senatve, tai ne amžius yra svarbus, o nejudrumas, nes jis lemia raumenų nykimą, kas yra labai blogai. Patys plaučiai raumenų neturi, taigi visame procese dalyvauja vadinamieji kvėpavimo raumenys, iš kurių svarbiausias yra diafragma. Žmogui, kuris nejudrus, tie raumenys pradeda nykti, taigi sumažėja galimybės plaučių ventiliacijai“, – dėstė E. Danila.
Būtinas pakankamai kaloringas maistas
Jei žmogus tampa nejudrus, pradeda retėti ir kaulai, didėja jų lūžio tikimybė. Gydytojas taip pat atkreipė dėmesį, kad mažėjant fiziniam aktyvumui, blogėja jo socialiniai kontaktai, nuotaika, apima depresija.
„Viskas atrodo tamsesnėmis spalvomis, kad gal ir vaistai ne taip veikia. Taigi labai svarbu nutraukti tokį ydingą ratą, kad žmogus būtų aktyvus. Ne veltui senovės spartiečiai sakė, kad sveikame kūne yra sveika dvasia, taigi kūno ir žmogaus emocinės būklės sąsaja yra milžiniška.
Jei žmogus yra fiziškai aktyvus, jo nuotaika gerėja, ryžtingiau imasi permainų keisti gyvenseną, atsisakyti žalingų įpročių. Ir yra įrodyta, kad gyvenimo trukmė tokiais atvejais pailgėja.
Be to, kada žmogus tampa nejudrus, nyksta raumenys, jo kūno svoris sumažėja, tai yra labai didelė bėda, užsiveda mechanizmas, kada didėja imlumas bet kokioms infekcijoms“, – įspėjo pulmonologas.
Jo aiškinimu, jei žmogus turi kūno masės indeksą, kuris yra idealus, svoris keliais kilogramais gali svyruoti į mažesnę ir didesnę pusę.
„Tai jei svoris tik mažėja, infekcijos puola žmogų, o tai LOPL sergančiam žmogui yra dar vienas žingsnelis pablogėjimo ir mirties link. Tad tokiam žmogui būtina geriau turėti keliais kilogramais daugiau idealaus svorio. Tad būtinas ne tik fizinis aktyvumas, bet ir visavertis kaloringas maistas, turi būti pakankamai ir baltymų, ir riebalų“, – patarė E. Danila.
